Arnas Klivečka, „Sąmokslo teorijos” (TV5) vedėjas, prisipažįsta, jog laidų metu yra šališkas, tačiau bendraudamas su politikais interesų nepainioja
„Beveik su visais politikais esame geri pažįstami, bet jiems sakau, kad draugais galime būti septynias dienas per savaitę, išskyrus ketvirtadienius, nuo 19.30 iki 20.30”.
– Kiek metų laidai „Sąmokslo teorija”?
– Oi, perkūne, man atrodo, jau penktas sezonas. Ir tikrai neatsibodo – užtenka pažiūrėti, koks politinis valstybės gyvenimas! Tikriausiai čia taip pridirbta, kad gerus penkis šešis sezonus sąmokslų bus sočiai.
Laidos pavadinimas įpareigoja „Sąmokslo teoriją”, tai vargu ar jie kada nors baigsis. Manyčiau, viskas turėtų aprimti po 2013 metų.
– Kodėl būtent tada?
– 2013-aisiais baigsis tie pagrindiniai didieji Europos Sąjungos pinigų srautai. Kur yra milijardai, ten prasideda interesų konfliktai, ten žmonės dalijasi pinigus, skiria juos saviems.
– Gal tuomet prasidės kitos problemos ir kiti sąmokslai?
– Tikriausiai. Bet manau, kad visame pasaulyje jau nėra tokios nusistovėjusios demokratijos ar valstybinės santvarkos, kurioje nebūtų skandalų ar korupcijos. Laidos, balansuojančios tarp skandalų ir rimtumo, visą laiką turės peno. Tik žiūrovams gali atsibosti tas pats veidas, tad stengiuosi būti audringas ir visuomet „ant bangos”.
– Kaip manote, kodėl ši laida yra gana žiūrima, kai yra kitų panašios tematikos laidų?
– Matyt, žiūrovai atsirenka. Manau, kad su „Sąmokslo teorija” ir jos formatu radome tam tikrą nišą. Nagrinėjamos labai rimtos temos, bet, priešingai nei kitų televizijų laidos, pateikiamos kiek kitaip. Pavyzdžiui, sąmokslai dažniausiai būna susiję su tiriamąja publicistika, nes pagrindiniai mano klausimai – kam tai naudinga? kas iš to gali gauti naudos, pasipelnyti?
– Kaip gimsta „Sąmokslo teorija”?
– Pagrindinis darbas – skaityti visus laikraščius ir žiūrėti visas žinias. Žinių kanalas duoda savo žinių interpretaciją. Kartais tas pats faktas komentuojamas skirtingai. Iš to skirtingo komentaro akylas žmogus susidaro tam tikrą vaizdą. Gali pradėti galvoti: „Jei yra tas pats faktas, kodėl vieni jį pateikia vienaip, kiti kitaip?” Taip susidaro grandinė, kurioje labai daug neaiškių klausimų. Kur kas įdomiau nagrinėti neaiškius klausimus, negu matyti šlykštų šlifavimą.
– Ar sunku prikalbinti politikus dalyvauti jūsų laidoje?
– Ne. Yra tam tikrų žmonių, pavyzdžiui, vienu metu buvo labai išsigandę Artūro Paulausko socialliberalai. Ėjo užkulisiniai gandai, kad viena jų partijos, Seimo narė griežtai prisakiusi neiti pas mane. Tik vienintelis Algis Monkevičius, žmogus, nebijantis vidinių tabu, ateidavo, ir mes bendraudavome.
Dabar lygiai tokios pačios pozicijos laikosi Liberalų sąjunga. Kiek skambini Gintarui Steponavičiui, Petrui Auštrevičiui ar Gintarui Šileikiui, – visi deda į krūmus. Klausimas – ko jie bijo? Arba kad ką nors turiu prieš juos ir laidoje iškelsiu tai, prieš ką jie negalės atsilaikyt, arba jie yra tokie absoliutūs diskusiniai nuliai, bijantys sėstis į kėdę ir kalbėti su kitu žmogumi kaip lygus su lygiu.
– Ar gaunate pageidavimų iš laidos dalyvių, ko klausti, o ko ne?
– Prieš kokius penkerius metus taip būdavo. Dabar paprastai manęs teiraujasi, ko klausiu. Bet niekada neatsakau. Jei pasakyčiau, neliktų „cinkelio” laidoje. Man įdomiausia žmogų pagauti jam netikėtu rakursu, netikėtoje situacijoje. Kai jis „susimėto”, iš jo gali sunkti visą vandenį ir tai, ką jis turi sukaupęs.
– Laidose stengiatės būti objektyvus ar vis dėlto palaikote vieną pusę?
– Taip. Esu dešiniųjų pažiūrų žmogus ir paprastai palaikau dešinę pusę. Tačiau kartais būna taip, kad nori nenori persimetu kitur, nes aklai palaikyti, neatsižvelgiant į realijas, tai jau būtų fanatizmas.
– O ar nemanote, kad vienų ar kitų palaikymas nėra gerai?
– Kad tokių laidų nėra. Kiekvienoje diskusijų laidoje kiaurai matyti vedėjo šališkumas. Kvaila, kai bandoma tai maskuoti ir deklaruoti, jog esi bešališkas vedėjas, – juk laidoje viskas akivaizdžiai matyti. Tada geriau atsistoti ir tiesiai šviesiai pasakyti savo poziciją.