Tarakonai tik iš pirmo žvilgsnio atrodo esantys namų okupantai, ramiausiai tupintys vonioje ar ant stalo ir krutinantys ūsus – tarsi sakantys: „Na na, pažiūrėsim, kuris kurį…” Iš esmės tie dinozaurų bendraamžiai gali būti net naudingi.
Tais laikais, kai chemijos pramonė tik pradėjo vystytis ir nuodų insekticidų nebuvo, vokiečiai specialiai veisdavo tarakonus namuose. Šie judrūs padarai padėdavo atsikratyti kur kas įkyresnių blakių. Ten, kur daug tarakonų, blakės lieka be palikuonių ir greit išnyksta, jų kiaušinėlius suėda nuolat alkani vonių ir virtuvių lankytojai.
Iki šiol tarakonai naudojami kaip kenksmingų vabzdžių naikintojai. Daugelio trečiojo pasaulio šalių viešbučių savininkai tik tada jaučiasi ramūs, kai mato per stalą žygiuojančią tarakonų armiją. Ir biurų darbuotojai stengiasi jų netraiškyti. Žinoma, kad tarakonų gausa – geriausia apsauga nuo kandžių, vadinasi, nė vienas vilnonis audinys nebus sugadintas.
Nuo senų senovės tarakonai buvo įvairiausių gydomųjų priemonių sudėtinė dalis. Nemanykite, jog tai mokėjo vien žiniuoniai ir matuodavo reikalingomis „porcijomis”. Žinomas rusų gydytojas Botkinas tyrinėjo galimybę iš tarakonų gaminti vaistus. Tokiais preparatais jis gydydavo ligonius savo klinikoje. Ypač efektyvūs pasirodė iš tarakonų pagaminti šlapimo varomieji vaistai.
Sakoma, kad tarakonai atrodo neestetiškai. Bent jau taip mano europiečiai. Jų požiūris į šiuos vabzdžius skiriasi nuo daugelio kitų žemynų atstovų požiūrio. Daugelyje šalių tarakonai mylimi. Meksikiečiai didžiulius amerikietiškus sparnuotuosius tarakonus gaudo po įprastinio nėrimosi, kai šie pasidabina prašmatniu perlamutriniu apdaru. Prikabinti ant sidabrinės ar auksinės grandinėlės tarakonai nešiojami kaip nuostabiausias kaklo papuošalas.
Įdomūs tie tarakonai, bet vis dėlto geriausia jų atsikratyti. Anksčiau kaimiečiai elgdavosi taip: palaukdavo, kol stos dideli šalčiai, ir dviem trims dienoms atidarydavo namuose visas duris ir langus, o patys kraustydavosi pas kaimynus. To pakakdavo įkyriems įnamiams sušaldyti.
Dabar tokių drastiškų priemonių vargu ar kas imtųsi. Todėl jei pas jus atsirado neprašytų svečių, nusipirkite 2-3 kiniškus pieštukus – tik atidžiai patikrinkite, kad neįsigytumėte padirbinio. Kruopščiai „išpieškite” visą butą. Veikiausiai jums reikės procedūrą pakartoti dukart, bet tada bent jau pusmečiui būsite atsikratę ūsuotųjų vijurkų.
Padeda ir toks mišinys: viena dalis borakso, viena dalis miltų, vieno kiaušinio trynys ir neddaug sviesto. Iš jų suminkoma tešla, suvoliojami maži rutuliukai ir dedami visose tarakonų pamėgtose vietose. Nuo tokio „maisto papildo” ūsuočiai išsikrausto iš buto ir ilgam pamiršta kelią į jį.