Nors gilus vanduo, bet palankus oras išviliojo meškeriotojus prie upių, ežerų, tvenkinių ieškoti lydekaičių, kurios tykoja grobio prie žolėmis apaugusių krantų ir gilesnėse vandens vietose.
„Specai” pasuko prie Nemuno, ten, kur plaukiojo jos, pasiilgusios kieto masalo.
Neblogai sekėsi vyrams prie Šilingų, senvagėje. Buvo mėgėjų Leitoje, Mingėje. Vaikščioti teko toli ir ilgokai, bet dauguma tušti negrįžo.
Beje, Nemune žvejyba su riebiais naktiniais sliekais ar dugninėmis atnešė naudos: nemiega dar karšiai.
Danė irgi neatstumia mėgėjų. Buvusios „saldaininės” pakrantės buvo aplipusios meškeriotojų: ir su plūdinėmis, ir su dugninėmis. Stambios žuvies vyrai nepagavo, bet žuvienei užteko. Ko jau ko, o pūgžlių netrūko.
Nesėkmingai žvejota jūroje. Ypač nesisekė tiems laivams, kurie dreifavo pakrantėse. Toli nuplaukusioms įguloms sekėsi geriau. Tačiau irgi ne itin. Bet kilograminės menkės buvo malonus laimikis.
Ir vis dėlto vyrai stebisi, kur dingo menkės, kurių dar pernai buvo sugaunama svariau.
Visiškai nusiminę Smiltynės žvejai. Kiek nesilanko Senojoje perkėloje, vaikšto krantine jachtklubo link, bet smulkių plekšnių neužtinka. Apie grundalą nė nesvajok.
Na, o turguose ir parduotuvėse galima nusipirkti šviežių strimelių. Perpardavėjai siūlo po 2,5 lito už kilogramą. Tenka pirkti, nes šeimininkės moka jas skaniai paruošti.
Sužvejoti strimelę ant molo ne visiems žvejams, ypač pagyvenusiems, įmanoma. Neverta rizikuoti.
Gaila, kad tyli ir nidiškiai, kaip šykštūs suvalkiečiai, ir nesikviečia pas save pameškerioti.
Nepaisydami tolimo kelio, atvyktume išbandyti savų margaspalvių girliandų, pasisemtume adrenalino. Kaip teko girdėti, vienas kitas užkietėjes nidiškis randa didelių ešerių tuntų prie Preilos, bet nesigiria.
Kol kas nedrąsiai, bet kalbama apie atsargių vėgėlių pasirodymą. Bet tai kol kas pavieniai atvejai. Malonu, kad jau apie tai kalbama.