Šengeno erdvės kandidatės tikisi, kad kitos savaitės pradžioje Briuselyje bus palaimintas tarpinis sprendimas, kuris leistų Europos Sąjungos naujokių gyventojams tapti elitinio „keliautojų klubo” nariais
Vilniuje vakar posėdžiavę naujųjų Europos Sąjungos (ES) valstybių ministrai, atsakingi už vidaus saugumą, suformulavo galutinę poziciją dėl kuo ankstesnės Šengeno erdvės plėtros.
Priimta bendra deklaracija bus pristatyta gruodžio 4-5 dienomis Briuselyje vyksiančiame ES teisingumo ir vidaus reikalų ministrų tarybos posėdyje. Per jį ir turėtų paaiškėti, ar naujųjų valstybių narių siekiai taps realybe.
Nurodė pageidaujamą laiką
Susitikimo dalyviai išreiškė ryžtą tęsti pasirengimą, kad būtų įgyvendintas vadinamasis „SISone4all” pasiūlymas. Jis radosi Europos Komisijai (EK) pareiškus, kad naujosios kartos centrinės Šengeno informacinės sistemos „SIS-II” įdiegimas atidedamas iki 2008 metų spalio. Tarpinis Šengeno erdvės plėtros variantas leistų ES naujokėms prisidėti prie dabartinės informacinės sistemos „SIS-I+”.
Pasirašiusieji deklaraciją paragino ES pirmininkaujančią šalį, EK, visas kitas ES nares ir Šengeno asocijuotas šalis galutinį sprendimą priimti kitąmet, o kontrolę prie vidinių sausumos ir jūrų sienų panaikinti ne vėliau kaip 2008-ųjų sausį, prie oro sienų – ne vėliau kaip 2008-ųjų kovą.
„Mūsų susitikimo moto – Europos Sąjungos naujokės neieško kaltųjų, o siūlo sprendimus”, – vakar pabrėžė Lietuvos vidaus reikalų ministras Raimondas Šukys. Jis pasidžiaugė, kad Bendrijos naujokės vieningai pritarė Portugalijos siūlymui, kuris neturėtų trukdyti ir naujai informacinei sistemai diegti Šengeno zonoje.
„SISone4all” projektas yra vienintelis būdas naujoms ES narėms išeiti iš politinės aklavietės, kurioje šiuo metu esame ir liksime, jei nebus laikomasi įsipareigojimų”, – pabrėžė ministras.
Nusiteikę optimistiškai
Slovėnijos vidaus reikalų ministras Dragutinas Mate taip pat kalbėjo apie projekto „SISone4all” reikšmę. „Ne visi supranta, kodėl mums toks svarbus prisijungimas prie informacinės sistemos. Jei norime tapti Šengeno erdvės dalimi, privalome turėti priėjimą prie visų duomenų bazių”, – sakė jis.
Ši sistema leidžia Šengeno erdvės narėms keistis informacija apie nepageidaujamus asmenis, vogtus automobilius ir pan. Priminsime, kad prie naujosios sistemos pirmiausia žadama jungti ES senbuves.
Estijos vidaus reikalų ministras Kalle Laanetas prisiminė, kad jo šalis iš pradžių gana konservatyviai vertino Portugalijos siūlymą, bet po diskusijų Vyriausybėje nuspręsta veikti drauge su kitomis naujokėmis siekiant kuo greičiau tapti Šengeno erdvės dalimi.
Vilniuje priimtos deklaracijos dalyviai tikisi, kad į jų siūlymus bus atsižvelgta. „Tai realu, šiandien jau turime tokių signalų”, – vakar tikino ministras Šukys.
Namų darbų yra daugiau
Norėdama prisidėti prie Šengeno erdvės Lietuva turėtų ne tik integruotis į dabartinę informacinę sistemą, bet ir iki 2007 metų rugsėjo 30-osios atlikti daug namų darbų.
Vien iki šių metų pabaigos turi būti pasirašytos sutartys dėl visų Šengeno priemonei skirtų lėšų panaudojimo. „Mano žiniomis, šiandien kontraktai sudaryti jau už maždaug 57 proc. lėšų. Šio rodiklio didėjimas tėra savaitės klausimas, mat dabar deramasi dėl didelės vertės kontraktų”, – tikino Šukys.
Jo teigimu, pasirengimas, prisidėjimas prie dabar veikiančios Šengeno informacinės sistemos „SIS-I+” Lietuvai kainuotų iki 5 mln. litų.
Beje, naujosios nacionalinės Šengeno informacinės sistemos „SIS-II” sukūrimas ir įdiegimas kainuos apie 40 mln. litų. Šis projektas finansuojamas iš lėšų, kurias Lietuva gavo pagal Stojimo į ES sutartį. Mūsų šalies valdininkai tikina, kad nacionalinė „SIS-II” rengiama laikantis nustatyto grafiko ir bus sukurta, kaip ir planuota – kitų metų rugsėjo 30 dieną. Lietuva nėra oficialiai atsisakiusi anksčiau deklaruoto siekio tapti Šengeno erdvės nare 2007 metais. Įsipareigojimams vykdyti mūsų šalis iš ES per trejus metus gavo 523,6 mln. litų, o 94 mln. litų skyrė Vyriausybė.