Panevėžio greitosios medicinos pagalbos stotis netrukus apsirūpins dviem naujais defibriliatoriais. Prietaisams įsigyti iš miesto biudžeto skirta 20 tūkstančių litų.
Iki šiol širdies ritmą atkuriantį prietaisą – defibriliatorių – turėjo tik reanimacijos brigada. Tačiau nuo kitų metų sausio 1 dienos sveikatos apsaugos ministro reikalavimu, teikiant greitąją medicinos pagalbą, kiekviena gyvybinių funkcijų palaikymo ir reanimacijos brigada privalės turėti minėtą prietaisą, todėl tuo susirūpinta jau dabar.
Panevėžio greitosios medicinos pagalbos stoties (GMPS) direktorius Vilius Mitka PB sakė, kad defibriliatorių iki šiol turėjo viena iš septynių įstaigos brigadų. Panevėžio miesto savivaldybei skyrus 20 tūkstančių litų, netrukus bus įsigyti du automatiniai prietaisai. Dar keturis įstaiga planuoja įsigyti kitų metų sausį ar vasarį, tuomet defibriliatoriais bus aprūpintos ir visos šešios gyvybines funkcijas palaikančios brigados.
„Pasitaiko parų, kad medikams defibriliatoriaus netenka panaudoti, tačiau prireikus vienam pacientui vadinamasis elektrošokas gali būti atliekamas iki 4 kartų. Prietaisas išties reikalingas, nes mechaniniai veiksmai jo atstoti negali. Laiku panaudojus defibriliatorių, 75 procentai yra tikimybė, kad žmogus išgyvens”, – aiškino V.Mitka.
Kitų metų pradžioje Panevėžio GMPS tikisi įsigyti ir daugiau medicinos įrangos. Iš dviejų fondų gauta 16,5 tūkst. litų, už kuriuos žadama pirkti kraujospūdžio matuoklius, gleivių siurblius, skirtus kvėpavimo takams išvalyti, taip pat imobilizacines lentas, kurios ypač reikalingos gabenant kaulų lūžius patyrusius žmones.
V.Mitka pasidžiaugė, kad visi Panevėžio greitosios medicinos pagalbos vairuotojai užbaigė pirmąjį paramedikų rengimo etapą ir išlaikė egzaminus. Kitąmet vyks antrasis etapas, tuomet jie mokysis dirbti drauge su medikais. Direktoriaus prognozėmis, vairuotojų žinios labiausiai pravers imobilizuojant traumuotuosius, nes būtent vairuotojai geriausiai žinos automobilio technines galimybes bei kelio ypatumus.
Deja, iki šiol greitosios medikų darbą trukdo nereikalingi iškvietimai. Jų pasitaiko apie 30 procentų. „Žmonės vis dar įpratę – vos kas nutiko, tuoj skambina. Užsienio šalyse greitosios iškvietimas labai sugriežtintas, nustatytos aiškios normos ir viskas teisiškai išspręsta. Už netinkamą pasinaudojimą pagalba pacientas privalo sumokėti”, – tvirtino V.Mitka.