Net 961 vyresnio amžiaus Panevėžio apskrities ūkininkas perleido savo ūkius jaunesniems, o už tai gavo daugiau kaip 5,8 mln. litų kompensaciją pagal Kaimo plėtros 2004-2006 m. plano (KPP) priemonę „Ankstyvo pasitraukimo iš prekinės žemės ūkio gamybos rėmimas” ir užsitikrino stabilias pajamas senatvėje. Daugiausiai pasitraukusiųjų iš prekinės žemės ūkio gamybos buvo Pasvalio rajone, mažiausiai – Rokiškio.
Tokie rodikliai buvo įvardinti lapkričio 28 d. Žemės ūkio ministerijos surengtame seminare iš ciklo „Kaimo plėtros planas – esminiai pokyčiai kaime”. Panevėžio apskrities viršininko administracijoje vykusiame seminare dalyvavo viešosios informacijos rengėjai, kitų valstybės institucijų bei tikslinių grupių atstovai.
Seminaro metu buvo pabrėžta, kad ūkininkai šiemet kaip niekad aktyviai teikė paraiškas pagal KPP priemones. Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos vos per daugiau kaip du mėnesius gavo virš 120 tūkst. paraiškų. Pernai taip pat buvo aktyviai naudotasi kompensacine KPP parama – beveik 98 proc. visų pateiktų paraiškų, o jų iš viso gauta 123 tūkst., įvertintos teigiamai. Paraiškos būdavo atmetamos tik tada, jei pareiškėjai neatsakydavo į papildomus paklausimus arba neatitikdavo visų paramai gauti keliamų reikalavimų.
Sprendžiant iš gautų paraiškų statistikos, labiausiai nebijančiais naujovių ir siekiančiais tradicinę žemdirbystę pakeisti alternatyvia veikla vertėtų laikyti Rokiškio rajono žemdirbius. Jie gavo daugiau kaip 16,9 mln. litų paramos. Panevėžio apskrityje 2004 m. bendra autorizuotų paraiškų suma siekė 37,41 mln. litų, o 2005 m. – 38,396 mln. litų.
Seminare daug dėmesio skirta ateinančiam ES 2007–2013 m. finansiniam laikotarpiui. Renginio dalyviams pristatytos keturios pagrindinės naujosios Lietuvos 2007-2013 m. kaimo plėtros programos strateginės kryptys.
Rengdama programinius dokumentus 2007–2013 m. laikotarpiui Žemės ūkio ministerija ypatingą dėmesį skyrė naujiems Europos Bendrijos suformuluotiems tikslams – didinti žemės, maisto ūkio ir miškininkystės konkurencingumą, gaminti aukštesnės pridėtinės vertės kokybiškus produktus, įvairinti ekonominę veiklą kaime, ugdyti kaimo gyventojų verslumą ir iniciatyvumą, tuo pačiu puoselėti gamtą ir gerinti gyvenimo kokybę.