Garsiausią Karmėlavos objektą supanti žemė tapo ginčų objektu
Kauno miesto Tarybos nariai susirūpino, jog Vyriausybė gali sužlugdyti Kauno oro uosto plėtrą. Taip juos verčia manyti Susisiekimo ministerijos pasiūlymas oro uosto plėtrai naudoti teritoriją, kurią pati Vyriausybė jau yra numačiusi Laisvosios ekonominės zonos (LEZ) poreikiams. Tačiau oro uosto vadovai ramina, kad tai plėtrai netrukdys.
Prakalbo apie plėtros žlugdymą
Miesto plėtros ir ekologijos komiteto pirmininkas Algirdas Antanas Avižienis, nariai Gediminas Petrauskas, Jonas Venckūnas bei Vytautas Juodagalvis spaudos konferencijoje išsakė savo nuogąstavimus dėl trukdžių oro uosto plėtrai.
„Dar neparengtas oro uosto strateginis plėtros planas, tačiau jau daromi ėjimai, kurie gali negrįžtamai pakeisti oro uosto padėtį. Turiu galvoje Vyriausybės nutarimą dalį oro uostui numatytos valstybinės žemės perduoti LEZ. Jei taip atsitiks, galime netekti galimybės įrengti antrąjį pakilimo taką. Tai sužlugdytų oro uosto plėtrą”, – sakė A.A.Avižienis.
Anot G.Petrausko, oro uoste tarp dviejų pakilimo takų numatyta europinė geležinkelio trasa („Rail Baltica”). „Visi trys siūlomi vėžės variantai ateina į Kauną, dėl to esame ramūs laukdami Europos Komisijos sprendimo. Tačiau iškilo kliūčių, kurios gali neleisti plėstis oro uostui”, – teigė jis.
Žemė perduodama privačiai bendrovei
Kauno miesto savivaldybės taryba pernai gruodį kreipėsi į tuometinius Seimo Pirmininką Artūrą Paulauską ir Ministrą Pirmininką Algirdą Brazauską dėl Kauno oro uosto teritorijos ir prašė jos nemažinti. Vyriausybė 2006 metų birželio 14 d. nutarimu patvirtino naujas Kauno LEZ teritorijos ribas, kurios sumažina oro uosto teritoriją daugiau nei 70 ha.
„Vyriausybė nutarė valstybinę žemę skirti privačiai bendrovei, kuri kuria LEZ. Bet juk nėra jokių garantijų, kas ir kada bus statoma toje LEZ. Kur kas svarbiau yra užtikrinti oro uosto plėtrą”, – teigė G.Petrauskas.
Miesto plėtros ir ekologijos komitetas šių metų rugsėjo mėnesį Ministro Pirmininko Gedimino Kirkilo prašė padidinti, o ne sumažinti oro uosto teritoriją.
Susisiekimo ministerijos sekretoriaus Valdemaro Šalausko rašte Miesto plėtros ir ekologijos komitetui teigiama, kad oro uostui papildomai priskiriami žemės sklypai pietų ir šiaurės kryptimi nuo dabartinės oro uosto teritorijos.
Taip pat rašoma, kad papildomų plotų ribos yra suderintos su Kauno apskrities viršininko administracija, tačiau, Tarybos narių teigimu, tai yra netiesa.
Mano, kad ministerija suklydo
„Kauno apskrities bendrajame plane numatyta pro oro uostą tiesti greitkelio Vilnius – Kaunas atšaką, kuri labai reikalinga ir vykstantiesiems į oro uostą, ir Karmėlavos gyventojams. Pro oro uostą numatytas ir greitasis geležinkelis. Tačiau Vyriausybės žingsniai skirti šalia oro uosto pietinės pusės esančią teritoriją LEZ poreikiams šiuos planus daro sunkiai įmanomus”, – teigė A.A.Avižienis.
„Mes iki šiol tylėjome, manėme, kad nugalės racionalus mąstymas. Mes siūlome LEZ palikti tą pačią suplanuotą 534 ha teritoriją, tačiau dalį teritorijos suformuoti kitoje vietoje, netrukdant oro uostui plėstis”, – sakė G.Petrauskas.
„Gal ministerija suklydo? Jeigu taip, tegu ištaiso savo klaidą. Vyriausybė neturėtų pietinės oro uosto pusės atiduoti LEZ”, – mano G.Petrauskas.
Miestelio gyventojams daugėja rūpesčių
Karmėlavos seniūnas Juozas Mozeris sakė, kad toje teritorijoje, kurią ketinama atiduoti LEZ, yra dešimčių žmonių negrąžintos žemės. „Jei Vyriausybė jos nepaima visuomenės poreikiams, ją turėtų grąžinti savininkams, o ne atiduoti privačiai bendrovei”, – sakė jis.
J.Mozeris pridūrė, kad dėl LEZ gyventojai jau patyrė rūpesčių. „Išdaužyta Ramučių gatvių danga, sugadinta melioracijos sistema Biruliškėse, todėl laukai užsemti. Be to, Karmėlava jau dabar dūsta nuo automobilių eismo, kuris vis intensyvėja, žūsta žmonės. Todėl reikalingas Karmėlavos aplinkkelis”, – sakė seniūnas.
J.Mozeris pridūrė, kad iš lėktuvų išlipę užsieniečiai išvysta nelabai gražiai atrodantį miestelį. „Jeigu Kauno miestas sumanytų daugiau investuoti į Karmėlavą, gyventojai greičiausiai pritartų seniūnijos priskyrimui miestui”, – teigė seniūnas.
Pakilimo takas – ne svarbiausia
Kauno oro uosto direktorius Kęstutis Cucėnas mano, kad šiuo metu nėra grėsmės, jog būtų sužlugdyta plėtra. „Yra numatyta plėstis šiaurinėje pusėje, kurioje išvystyta infrastruktūra. Pietinė pusė – lygūs laukai. Ši pusė numatyta LEZ reikalams. Vyriausybė nusprendė dalį mūsų nuomojamos žemės atiduoti LEZ, o LEZ įsipareigoja toje pusėje pastatyti krovinių terminalą. Jei taip ir bus padaryta, oro uostui bus gerai. Dėl to dalis teritorijos ir skirta LEZ”, – teigė K.Cucėnas.
Jis sakė, kad bus palikta vietos ir antrajam pakilimo takui: „Jei kada nors, gal mūsų anūkams, jo prireiktų”.
Tačiau antrasis pakilimo takas nėra svarbiausias dalykas. Pavyzdžiui, Miuncheno oro uoste yra du takai, ten per metus leidžiasi lėktuvai su maždaug 25 mln. keleivių, todėl jau planuojama statyti trečią taką. Kaune šiemet aptarnausime apie 250 tūkst. keleivių, Vilniuje aptarnaujama apie 1,5 mln. keleivių per metus. Tai reiškia, kad Kaune antrojo tako gali išvis neprireikti”, – aiškino K.Cucėnas.
Anot jo, kur kas svarbiau padidinti esamo pakilimo tako pralaidumą, įrengti patogesnes automobilių aikšteles. „Svarbiausia yra išplėsti keleivių terminalą, jį padaryti patogesnį. Tam erdvės pakanka. Naują terminalą turime pastatyti iki kitų metų rugsėjo. Jis bus numatytas aptarnauti iki 3 mln. keleivių per metus. Spėjant, kad Lietuvoje 2050 metais gyvens tik apie 2 mln. žmonių, vargu ar to prireiks”, – teigė K.Cucėnas.
„Vizijos apie geležinkelį, greitkelį šalia oro uosto skamba gražiai, tačiau realybė yra kitokia”, – pridūrė K.Cucėnas.