Bankininkai pastebi, kad nuo seno Lietuvoje vyravęs paprotys iki Kalėdų grąžinti visas skolas tampa nebemadingas.
Prieš didžiąsias šventes šiuolaikiniai lietuviai, kaip ir vakariečiai, atakuoja bankus, kad galėtų gauti 10-12 tūkst. litų siekiančias vartojamąsias paskolas. Dažniausiai jos imamos tam, kad būtų galima įsigyti naujų daiktų namams.
SEB Vilniaus banko prezidento patarėjos, šeimos finansų ekspertės Julitos Varanauskienės teigimu, didėjančio skolinimosi tendencija pastebima jau nuo 2002-ųjų gruodžio, mat nuo tada pradėjo mažėti palūkanos už vartojamuosius kreditus. Anksčiau jos siekdavo 12-16 proc., o dabar – vidutiniškai apie 6 proc. Sumažėjusios palūkanos ir išaugusios algos esą lėmė ir tai, kad skolinamasi maždaug 4 kartus didesnes sumas. Prieš keletą metų vidutinis vartojamasis kreditas siekdavo 2-3 tūkst. litų.
Anot J. Varanauskienės, Vakarų šalyse Kalėdų proga dovanoms, maistui ir pramogoms šeima išleidžia nuo 18 iki 57 proc. mėnesio pajamų. Manoma, kad Lietuvoje šiam tikslui skiriama apie trečdalis mėnesio pajamų. Tiesa, pavyzdžiui, vienas statistinis belgas Kalėdoms išleidžia daugiau nei per mėnesį uždirba statistinis lietuvis.
„Visgi nepaisant itin išaugančio skolinimosi, gruodį bankų sąskaitas papildo daugiau nei įprasta įplaukų. Tai lemia ir kalėdinės premijos, ir iš užsienio persiunčiamos lėšos. Štai pernai gruodį gyventojų indėlių bankuose suma padidėjo net dešimtadaliu”, – sako finansų ekspertė.
Ji taip pat pastebi, kad lietuviai išmoko naudotis valstybės taikoma gyventojų pajamų mokesčio lengvata investicinio gyvybės draudimo bei savanoriškųjų pensijų fondų įmokoms.
„Kadangi gruodis yra paskutinė proga pasinaudoti tokia lengvata, statistika rodo, jog metų pabaigoje į valstybės subsidijuojamų taupymo ir investavimo priemonių sąskaitas pervedama maždaug pusantro karto daugiau pinigų nei įprastai”, – teigia J. Varanauskienė.