Žemės reformos galo nematyti

Nors žemės reforma jau turėtų baigtis kitų metų pabaigoje, tačiau vargu ar taip bus.

Atsiranda vis naujų pareiškėjų susigrąžinti nuosavybės teises, trūksta matininkų, liko sudėtingiausi žemėtvarkos projektai, kuriuos lydi ne vienas interesų konfliktas.

Apie reformą ir perėjimą prie kito žemės tvarkymo etapo – konsolidacijos buvo kalbama žemėtvarkininkų pasitarime Klaipėdos apskrities viršininko administracijoje. Pasitarime dalyvavo Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) sekretorius Kazys Sivickis ir Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) vadovas Kazys Maksvytis.

Darbo jėgos deficitas

ŽŪM duomenimis, iki lapkričio 1-osios šalyje buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemę, miškus, vandens telkinius 95 proc. pareiškėjų. Klaipėdos apskrityje – 95,4 proc. Reforma beveik užbaigta Skuodo ir Kretingos rajonuose – čia darbai jau atlikti 98 proc. Prasčiau Klaipėdos rajone – patenkinta 90,5 proc. pareiškimų.

K. Sivickis pastebėjo, kad reformos darbams lėšų nestinga, tačiau trūksta darbuotojų, projektų autorių, matininkų šiems darbams atlikti. Likusių darbuotojų laukia didelis darbo krūvis žemės reformos žemėtvarkos projektams užbaigti.

„Vienintelė išeitis – didinti darbo našumą. Darbus lėtina tai, jog atsiranda naujų pareiškėjų susigrąžinti nuosavybės teises. Šiemet gauta per 600 naujų pareiškimų. Daugiausiai iš tų savininkų, kurie neturi galimybės susigrąžinti nuosavybės teises į žemę, turėtą miestuose”, – sakė K. Sivickis.

Pasak ministerijos sekretoriaus, vien šiemet apskričių administracijoms žemės reformai vykdyti buvo papildomai skirta 5,5 mln. litų – reikalingai matavimo įrangai, automobiliams, kompiuteriams. Tačiau Klaipėdos apskrities Žemės tvarkymo departamento direktorė Levita Petrauskienė akcentavo tai, jog labiausiai trūksta kvalifikuotų darbuotojų.

„Trūksta jų Skuode, Kretingoje. Žmonės išeina iš darbo, išvažiuoja į užsienį, nes maži atlyginimai. Klaipėdos apskrities žemėtvarkininkų atlyginimai yra vieni mažiausių šalyje”, – sakė L. Petrauskienė.

Vidutinis žemėtvarkininko atlyginimas neatskaičius mokesčių siekia 1 500 litų per mėnesį.

Bylos dulka stalčiuose

Dėl įvairių priežasčių (neatsiliepia pareiškėjai, vyksta teismai, ginčai, trūksta dokumentų ir kita) valdininkų stalčiuose nuolat guli apie 7 000 neužbaigtų žemės grąžinimo bylų. Ministerijos sekretorius K. Sivickis sakė, jog ir Klaipėdos apskrityje tokių bylų yra nemažai.

„Ypač bloga padėtis yra įteisinant asmeninio ūkio žemę. Lietuvoje iki lapkričio 1-osios įteisinta tik 71,2 procento tokios žemės, Klaipėdos apskrityje – 66,7 procento. Prasčiausia padėtis Šilutės rajone. Žmonės dirba šią žemę be dokumentų, todėl negali gauti jokios Europos Sąjungos paramos, o dar gali netekti ir pačios žemės, jei atsirastų tikrasis jos savininkas”, – sakė K. Sivickis.

Patys žemėtvarkininkai tvirtino negalintys paspartinti šio proceso.

„Mes esame parengę 750 asmeninio ūkio žemės bylų, tačiau žmonės jų neatsiima. Ne vienam asmeninio ūkio žemė pamatuota keliuose sklypuose, todėl juos įteisinant notarų biuruose, tenka mokėti už kiekvieną atskirai. Bandėme kalbėtis su notarais, kad būtų imamas mokestis kaip už vieno sklypo įteisinimą, tačiau jie nesutinka”, – sakė Klaipėdos rajono vyresnioji žemėtvarkininkė Diana Bačkauskienė.

NŽT vadovas K. Maksvytis teigė, jog dėl šios problemos buvo kreiptasi ir į Teisingumo ministeriją, tačiau notarų perkalbėti nepavyko.

Miestuose trūksta žemės

Kaimo vietovėse žemės reformos vežimas, nors ir braškėdamas, dar rieda, tačiau miestuose situacija žymiai blogesnė. Tos savivaldybės, kurios suskubo praplėsti administracines miestų ribas (pavyzdžiui, Gargždų), buvusiems savininkams gali pasiūlyti sklypų mieste kaip kompensacijas už mieste turėtą žemę. Tačiau daugelyje miestų situacija yra žymiai blogesnė.

Pasak NŽT vadovo K. Maksvyčio, pavyzdžiui, Kretingoje grąžinta tik 36 proc. savininkų turėtos žemės, Palangoje – 29 proc.

„Siūlėme įstatymo pataisą, kad už mieste turėtą žemę, kurios nebeįmanoma grąžinti, kompensuoti miškais, kurių dar laisvų liko 114 000 hektarų”, – sakė K. Maksvytis.

„Klaidos žemės reformos pradžioje dabar labai skaudžiai atsiliepia. Žmonės pyksta dėl mažų piniginių kompensacijų už turėtą žemę, reikalauja ją grąžinti natūra”, – sakė K. Sivickis.

Būtina stambinti žemėvaldas

Penkiolika metų žemės grąžinimas rūpėjo labiau negu ūkių formavimas. Todėl dabar daugumos žemės savininkų ar nuomininkų valdos yra išsimėčiusios keliuose mažuose netaisyklingos formos, vienas nuo kito nutolusiuose sklypeliuose. Pasak ŽŪM sekretoriaus K. Sivickio, šiuo metu vidutinis ūkis šalyje užima 12,1 ha.

„Toks ūkelis negali konkuruoti Europos Sąjungos rinkoje. Kad ūkis pajustų realią struktūrinių fondų paramą, galėtų užsiimti įvairiais projektais, valdoma žemė turėtų siekti 2 000 hektarų. Tačiau dabar šalyje didžiausia žemėvalda – 700 hektarų. Žemės konsolidaciją galima pradėti tose kaimo vietovėse, kur baigtas žemės grąžinimas. Konsolidacijos procesai jau prasidėjo Telšių, Marijampolės, Panevėžio rajonuose. Klaipėdos apskrityje konsolidacija jau galėtų užsiimti skuodiškiai, beveik užbaigę žemės reformą”, – sakė K. Sivickis.

Jis akcentavo, jog žemės konsolidacijos naudą turėtų pajusti kiekvienas šiame procese dalyvaujantis ūkininkas. Pavyzdžiui, sumažėjus atstumui tarp sklypų – pagerėja ūkininkavimo sąlygos, pertvarkius sklypus, įrengus kelius ir kitą infrastruktūrą – auga ūkio ir žemės vertė.