Specialiųjų poreikių vaikų tėvai savo atžalas į mokyklą nori leisti metais vėliau
Švietimo įstatymas reglamentuoja, kad vaikai mokyklą pradeda lankyti nuo septynerių, kartais – šešerių metų. Tokia nuostata taikoma ne tik sveikiems vaikams, bet ir tiems, kurių branda šiek tiek sulėtėjusi. Svarstoma galimybė, ar nereikėtų specialiųjų poreikių vaikams pradinį ugdymą pradėti teikti metais vėliau – nuo aštuonerių metų.
Darželyje geriau nei mokykloje
Pasak šią pataisą Seime užregistravusio Seimo Liberalų ir centro sąjungos frakcijos seniūno Raimundo Palaičio, tai daryti paskatino į jį kreipęsi specialiųjų poreikių vaikų tėvai.
„Jie teigė, kad auginantieji tokias atžalas susiduria su rimtomis problemomis, nuo septynerių metų leisti vaikus į mokyklą jiems per anksti, – „Kauno dienai” sakė R.Palaitis. – Tokie vaikai dažniausiai turi įgimtų raidos sutrikimų, yra patyrę traumas, operacijas ar šiaip yra silpnos sveikatos. Bet jie vertinami vienodai kaip jų sveiki bendraamžiai ir teisinės galimybės atidėti mokymosi pradžią nėra”.
Seimo nario teigimu, Švietimo įstatymo pataisa leistų pradiniam ugdymui nesubrendusių vaikų nepradėti traumuoti taip anksti. Jie nebūtų mechaniškai verčiami mokytis nuo septynerių metų, o tėvams nereikėtų ieškoti kelių, kaip to išvengti.
Be abejo, ar reikia atidėti probleminių vaikų mokymosi pradžią, turėtų spręsti ir galutinį žodį tarti specialistai. Ar šios pataisos Seime bus svarstomos, priklausys nuo kelių komitetų išvadų.
Probleminius vaikus turinčių tėvų įsitikinimu, priešmokyklinio ugdymo laikotarpis šiems vaikams turėtų būti gerokai ilgesnis. „Mano sūnus yra persirgęs cerebriniu paralyžium. Jis pasveikęs, bet jo vystymasis yra sulėtėjęs, – „Kauno dienai” sakė priešmokyklinio ugdymo grupę darželyje lankančio septynmečio mama Jovita S. – Rudenį jam reikėtų eiti į mokyklą, bet manome, kad vaikui mokytis dar bus sunku. Integracija į sveikųjų būrį mokykloje labai abejotina, vieni papildomi metai priešmokyklinėje grupėje jam duotų gerokai daugiau naudos”.
Septynmečio mamos teigimu, vaikui darželyje teikiamos logopedo, specialiojo pedagogo, kineziterapeuto paslaugos, be to, čia daug ramesnė aplinka, vaikai per pietus pamiega ir kt. Viso to lankydamas pirmąją klasę ir integruotas į sveikų ir gerokai judresnių vaikų klasę, sakė moteris, jos sūnus mokykloje negaus.
Mokytojų padėjėjai – retenybė
Kauno lopšelio-darželio „Linelis” priešmokyklinės grupės pedagogė Dalia Tumėnienė įsitikinusi, kad didžiausią motyvaciją mokytis turi 6-7 metų vaikai, vėliau šis poreikis sumažėja. „Jei vaiko negalia labai rimta, gal ir reikėtų mokymosi pradžią metams atidėti. Bet turintys mažesnių sutrikimų bendraamžių klasėje gali adaptuotis visai neblogai. Tad gal ir netikslinga vaikams praleisti vienus mokslo metus”, – svarsto pedagogė.
Kauno švietimo ir ugdymo skyriaus(ŠUS) vyriausiosios specialistės Vidos Bliumbergienės teigimu, jei vaikai neturi didelės negalios, o tik jų branda šiek tiek atsilieka, jiems pradėti mokytis nuo septynerių metų neturėtų būti sunku. „Vieni metai, per kuriuos vaikas bus namuose ar lankys ikimokyklinę įstaigą, nieko neišspręs. Tad daug geriau jį laiku pradėti leisti į mokyklą, nes turintiesiems specialiųjų poreikių taikomos adaptuotos mokymosi programos”, – sako V.Bliumbergienė.
Pašnekovės teigimu, ypač didelį nerimą kelia vaikai, turintys elgesio ir emocijų sutrikimų. Jiems geriausiai būtų mokytis specialiose įstaigose arba specialiose klasėse. Tėvams dažniausiai tai ir patariame, bet jie nori savo vaikus matyti sveikųjų klasėse, kur adaptuotis būna nelengva. Tokiems mokiniams būtina skirti pedagogų padėjėjus, bet jų dar labai trūksta”, – mano V.Bliumbergienė.
Kauno mokyklose yra tik 8 šių specialistų etatai, dirba 22 specialieji pedagogai. Mieste turint per 60 mokyklų tai labai nedaug. Nuo kitų metų, pasak pašnekovės, padidės mokinio „krepšelis”, tad tikimasi daugiau lėšų skirti ir šių pedagogų etatams.
Vaikų integracijos procesas, ŠUS specialistės teigimu, skatinamas visose Europos Sąjungos šalyse, tad jo bijoti nereikėtų, bet tai reikia daryti protingai. Ypatingų poreikių vaikai turėtų mokytis specialiose jiems skirtose klasėse.
Specialistų patarimų nepaisoma
Kauno pedagoginės psichologinės tarnybos Diagnostinio skyriaus vadovė Gina Gicevičiūtė mano, kad įstatyminę bazę, reglamentuojančią specialiųjų poreikių vaikų ugdymą, pakoreguoti būtina. Dabartiniame Švietimo įstatymo pakeitimo įstatyme, priimtame 2003 metais, vienareikšmiai teigiama, kad vaikai turi pradėti mokytis nuo septynerių metų ir jokių išlygų nėra. „Pedagoginei-psichologinei tarnybai nepalikta teisė teikti jokių rekomendacijų dėl vaiko brandos, – sako G.Gicevičiūtė. – Mes galim tik konstatuoti esamą padėtį dėl vaiko vystymosi ir tik tada, kai tėvai patys to nori. Į mūsų patarimus, kad vaikui reikia specialaus ugdymo, tėvai dažniausiai atsižvelgti nenori”.
Specialistės teigimu, vieniems metams atidėti mokslo metų pradžią reikėtų tiems vaikams, kuriems sulėtėjęs kalbos bei mąstymo vystymasis, jie serga somatinėmis ligomis (sąnarių, širdies kraujagyslių ir kt.), yra patyrę sudėtingesnes operacijas ir pan. Per vienus metus esą būtų galima šiek tiek pakoreguoti jų fizinę bei emocinę būklę. Ypač, mano G.Gicevičiūtė, aktualu vaikystę „prailginti” tiems sutrikimų turintiems vaikams, kurie nėra lankę ikimokyklinės įstaigos.
„Geriau vaikui leisti prieš mokyklą vienus metus pabūti namuose, nei spręsti ką daryti jam baigus pirmąją klasę, – mano pašnekovė. – Dėl kylančių problemų tada tėvai ypač dažnai kreipiasi į mūsų tarnybą, nes integracija septynmečiui pasirodo esanti per sunki”.
Integracija kelia abejonių
Būtent pedagoginei – psichologinei tarnybai, specialistės manymu, derėtų suteikti didesnius įgaliojimus: įvertinti vaiko fizinę bei emocinę brandą ir, esant reikalui, rekomenduoti atidėti mokymąsi.
„Kaip pedagogas į šią problemą žiūriu iš dviejų pozicijų, – sako Seimo Švietimo, kultūros ir mokslo komiteto pirmininkas Virginijus Domarkas. – Vaikas turi būti integruotas į bendrąją ugdymo įstaigą, bet ar ji pasirengusi priimti tokius vaikus? Be to, vėliau pradėję mokytis aštuonmečiai jaunesniųjų klasėse išsiskirs savo amžiumi bei mąstymu. Kai turėsim visus duomenis apie mokyklų pasirengimą integruoti specialiųjų poreikių vaikus, tada spręsim, kokias rekomendacijas pateikti Seimui”.
Lietuvos mokykloms skirta tik 120 mokytojų padėjėjų etatų, kitais metais jų būrį papildys dar 80 specialistų. Pasak V.Domarko, siūloma, kad pusę finansavimo šiems etatams skirtų savivaldybės.