Kol nepatvirtintas detalusis planas, negalima derėtis su griautinų pastatų savininkais dėl kompensacijų už visuomenės reikmėms paimamą turtą
Naujas tiltas į Panemunę kol kas panašus į miražą. Valdininkai tūpčioja aplink teritorijos detalųjį planą, o kovingai nusiteikusi gyventojų grupelė neleidžia jiems pajudėti iš vietos. Pastarosiomis dienomis įsiplieskė naujas karas dėl šio tilto.
Avarinės būklės statinys
Ekspertizėms, projektams jau išleista nemažai miesto biudžeto lėšų, tačiau tilto statybos darbai vis neprasideda. Iš pradžių buvo parengti trys projektai, vienas jų numatė senojo tilto kapitalinį remontą. Gavus ekspertų išvadas, nuspręsta ne rekonstruoti senąjį, bet statyti naują Panemunės tiltą. Mažiausiai penketą kartų vyko vieši projekto aptarimai, susitikimai su Panemunės gyventojais.
Į naujojo tilto per Nemuną projektavimo ir statybos aplinkybes neseniai gilinosi Kauno miesto Trišalė taryba – darbdavių, miesto valdžios ir profesinių sąjungų atstovai. Posėdžio dalyviai išklausė miesto Savivaldybės administracijos Urbanistikos skyriaus vedėjo Nerijaus Valatkevičiaus informaciją.
Anot jo, Kauno miesto bendrajame plane ties Panemunės tiltu numatyti privažiavimai bei dviejų lygių sankryžos. Tačiau tvirtinant bendrąjį planą dar neturėta ekspertų išvadų apie senojo tilto būklę, o ją sužinojus komunalininkams kilo daugybė rūpesčių.
Savivaldybės administracijos Komunalinio ūkio skyriaus vedėjo pavaduotojas Zenonas Girčys senąjį tiltą apibūdino kaip nepatikimą, kurį po Antrojo pasaulinio karo ant senų medinių sijų atstatė karo belaisviai, o 1956 metais baigė darbus kareiviai. Toks tiltas kelia grėsmę tiek važiuojantiesiems, tiek pėstiesiems. Anot Z.Girčio, tilto perdangos, pakloto elementų būklė labai bloga, atramų betonas ištrupėjęs.
Neįmanoma pradėti derybų
Kauno miesto taryba dar 1997-aisiais patvirtino detalųjį Panemunės planą, ir jame buvo numatyta tilto statyba su nuvažiavimo keliukais į Rokus. Tilto detalusis planas nuo šių metų birželio mėnesio užstrigo Kauno apskrities viršininko administracijoje.
Kol planas nepatvirtintas, negalima derėtis su griautinų pastatų, kurie yra atsidūrę tilto statybos zonoje, savininkais dėl atlyginimo už visuomenės reikmėms paimamą turtą. Taip pat negalima pradėti derybų dėl kompensacijų už būsimą žalą, kurią patirtų tilto kaimynystėje atsidursiančių namų gyventojai.
Kauno krašto pramonininkų ir darbdavių asociacijos vykdantysis direktorius Vaclovas Pečatauskas pasiūlė raštu kreiptis į Kauno apskrities viršininką. Taryba lauks atsakymo, kodėl taip ilgai užsitęsė tyrimas, ar nepažeistos tilto projekto bei detaliojo plano rengimo procedūros.
Profesinių sąjungų atstovai žadėjo kartu su specialistais aiškintis, ar tikrai pagrįstos būsimo tilto statyba nepatenkintų gyventojų pretenzijos, ar negalima rasti kompromiso.
Gyventojams kyla įtarimų
Statant naują tiltą greta senojo, visuomenės reikmėms reikėtų už rinkos kainą iš savininkų nupirkti šešis gyvenamuosius namus bei sklypus. Savivaldybės išplatintame pranešime teigiama, kad tuose namuose gyvenantys žmonės sutinka perleisti savo turtą tilto statytojams. Taip pat rašoma, kad nepatenkinti dėl būsimų gyvenimo sąlygų pasikeitimų būtų greta gyvenantys kaimynai, nes prie jų sodybų atsiras naujas tiltas.
„Man labai suprantamas tų žmonių nepasitenkinimas. Tačiau jie turėtų pagalvoti ir apie tai, kad tiltas ne vien su jais susijęs. Tilto laukia Rokų, Zuikinės, Vaidoto gatvės Panemunėje, Šančių, miesto centro ir kitų rajonų gyventojai. Dalis jų šiuo metu patiria kur kas daugiau nepatogumų dėl transporto eismo”, – sakė N.Valatkevičius
Gyventojų grupei atstovaujanti Rūta Zabilienė šią savaitę išplatino pareiškimą, kuriame piktinamasi N.Valatkevičiaus ir Z.Girčiaus žodžiais. „Nebuvome įgalioję N.Valatkevičiaus ir Z.Girčio kalbėti mūsų vardu ir melagingai informuoti visuomenę apie mūsų norą išsikelti iš savo namų”, – teigiama rašte.
Vadina piktybiniu trukdymu
Miesto valdžios atstovai jau ima keikti gyventojus, trukdančius pradėti tilto statybos procesą. „Nežinau, kada reikalai pajudės. Tačiau negalime leisti, kad 10 žmonių, tegu ir 100, atstovautų viso miesto interesams. Juk tiltas reikalingas ne kelioms dešimtims žmonių, o visam miestui.
Atrodo, kad tas piktybinis trukdymas labai kenkia, dėl jo stringa visi procesai. Institucijos užverčiamos skundais, juos reikia nagrinėti, paskui vėl viskas iš naujo. Žinoma, suprantu, kad kai kuriems gyventojams pablogės gyvenimo sąlygos, bet tai neišvengiama”, – sakė Komunalinio ūkio skyriaus vedėjo pavaduotojas Z.Girčys.
Jis net mano, kad gyventojai savo aktyviais protestais siekia ir kitų tikslų. „Atrodo, kad kažkas bando taip eiti į politiką. Nenustebčiau, jeigu po kurio laiko taip ir atsitiks”, – sakė Z.Girčys.