Rusija gali užtrenkti duris maisto produktams, pagamintiems visoje ES
Rusijos ir Europos Sąjungos (ES) aukščiausiojo lygio susitikimo išvakarėse politikos ekspertai tikino, kad energetikos klausimais Kremlius jokių nuolaidų nedarys net ir tuo atveju, jeigu Bendrija parodys pavyzdinę vienybę.
Maskvos atstovai tvirtino, kad tokiam Rusijos apsisprendimui Lenkijos, vetavusios ES ir Rusijos derybas, pozicija jokios įtakos neturėjo.
Aukščiausiojo lygio susitikimo išvakarėse Maskva Briuseliui pateikė dar vieną siurprizą: Rusija gali uždrausti įvežti kai kuriuos maisto produktus iš visos ES.
Nejauki situacija
Praėjo vos trys savaitės nuo Rusijos prezidento Vladimiro Putino susitikimo su ES vadovais Lachtyje, ir štai vakar Kremliaus šeimininkas išvyko su dviejų dienų vizitu į Helsinkį, kur ves derybas su Suomijos prezidente Tarja Halonen ir dalyvaus Rusijos bei ES vadovų susitikime.
V.Putinas susitiks su ES vadovybe antrą kartą per mėnesį – spalio 20 dieną Lahčio mieste jis dalyvavo neformaliame ES šalių lyderių susitikime.
Tada Maskva ir Briuselis susitarė artimiausiu metu pradėti oficialias derybas dėl naujo pagrindinio dokumento vietoj Rusijos ir ES partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo, kurio galiojimo laikas baigiasi 2007 metų gruodžio 1 dieną.
Buvo numatoma, kad pasiryžimas pradėti šias derybas bus paskelbtas šiame susitikime Helsinkyje. Tačiau prieš pat jį Lenkija paskelbė veto atitinkamam Europos Komisijos (EK) mandatui vesti derybas, reikalaudama, kad Rusija ratifikuotų Europos energetikos chartiją ir atšauktų Maskvos įvestus lenkiškų žemės ūkio produktų importo apribojimus.
Kaip agentūrai „Reuters” pareiškė vienas Kremliaus pareigūnas, dėl šios aplinkybės susitikime „susidarys nejauki situacija”, ypač baigiančiai savo pirmininkavimą ES Suomijai.
Iškalbingos užuominos
Tai kodėl V.Putinas vis dėlto važiuoja į Helsinkį, jeigu Lenkija blokavo derybas dėl naujo susitarimo? Tokį klausimą radijo stoties „Svoboda” korespondentas pateikė politologui, Maskvoje leidžiamo žurnalo „Rossija v globalnoj politike” vyr. redaktoriui Fiodorui Lukjanovui.
„Tai – iš anksto suplanuotas aukščiausiojo lygio susitikimas; jis nėra toks susitikimas, kuriame turi būti priimti kokie nors sprendimai. Bendrijos vadovai iš Helsinkio sugrįš tuščiomis rankomis, nors jie labiau, negu Putinas, tikėjosi Suomijos sostinėje paskelbti, kad tarp Bendrijos ir Rusijos prasideda nauja santykių era. Helsinkyje teks apsiriboti tik formaliais pokalbiais”, – sakė politologas.
Draudimą įvežti Lenkijos maisto produktus į Rusiją kai kas vadina vien Maskvos ir Varšuvos konfliktu. Bet Kremliaus atsisakymas ratifikuoti Energetikos chartiją paliečia visos ES interesus. Tačiau, F.Lukjanovo nuomone, Rusija jokių nuolaidų nedarys.
„Kiek galima spręsti iš šalutinių požymių ir iškalbingų užuominų, kurias padarė Europos Komisijos vadovai, jie jau suprato, kad priversti Maskvą ratifikuoti Energetikos chartiją nepavyks. Čia Rusijos pozicija absoliučiai nepajudinama”, – kalbėjo F.Lukjanovas.
„Svoboda” savo ruožtu nurodo, kad Maskvai nepriimtina ne tiek pati Energetikos chartija, kiek papildomas jos protokolas. Šis dokumentas duotų galimybę ES valstybėms naudotis „Gazprom” vamzdynais. Koncernas monopolininkas tokiu atveju susidurtų su labai smarkia konkurencija.
Naujas akibrokštas
Kol Maskva su Varšuva ginčijasi dėl draudimo įvežti lenkiškus maisto produktus, Rusija pagrasino nuo sausio 1 dienos uždrausianti visus gyvulininkystės produktus iš ES. Rusijos valdžia sako, kad jai didelį nerimą kelia pranešimai apie naminių gyvulių ligas Rumunijoje ir Bulgarijoje, kurios nuo ateinančių metų pradžios taps tikrosiomis ES narėmis.
EK mano, kad toks galimas draudimas – nepakankamai motyvuotas, todėl nusprendė į Maskvą nusiųsti grupę ekspertų.
Savo ruožtu Maskva oficialiai perspėjo ES vadovybę, kad uždraus įvežti į Rusiją visus gyvulininkystės produktus, jeigu Briuselis neduos raštiškos garantijos dėl tų produktų kokybės.
EK atstovas BBC korespondentui sakė, kad tokiems draudimams nėra pagrindo, nes ES jau ėmėsi reikiamų priemonių dėl kiaulių ligų, užfiksuotų Rumunijoje ir Bulgarijoje. Kiaulienos eksportas iš šių abiejų valstybių yra uždraustas.
Jeigu Maskva įvykdytų savo grasinimą, ES per metus patirtų maždaug du milijardus dolerių nuostolių.