Daugeliui žvejų vis dar ėda rėmuo dėl pabrangintos žvejybos Nemuno deltos regioniniame parke.
Rugsėjo pirmąją įvesta nauja licencijų išdavimo tvarka labiausiai palietė ne tik pensininkus, neįgaliuosius, vaikus, bet ir vietos gyventojus, kuriems priklausanti žemė arba miško sklypas ribojasi su šiais telkiniais ar jų pakrantės apsaugos juosta.
Iki rugsėjo pirmosios jie Nemuno deltos regioniniame parke žvejojo nemokamai.
Dabar šiems meškeriotojams privaloma įsigyti licenciją per pusę pigiau: parai – 2,5 Lt, mėnesiui – 22,5 Lt.
Manoma, kad piniginiai apribojimai nors iš dalies turėtų sumažintį žvejų antplūdį, nes Nemuno deltos regioninis parkas yra saugoma teritorija.
„Iki lapkričio 16-osios jau išduotos 49 909 licencijos mėgėjiškai žūklei. Tai net du kartus daugiau negu pernai – 24 877”, – sakė Aplinkos ministerijos Gamtos išteklių skyriaus vedėjas Vilmantas Graičiūnas.
Anot jo, dėl labai populiarėjančios žvejybos kenčia unikali šio parko, vienos vertingiausių šalies saugomų teritorijų, ekosistema, mažėja žuvų ištekliai. Labiau plūsti į Nemuno vandenis meškeriotojai pradėjo po to, kai žūklė su licencija nuo rugsėjo pirmosios leidžiama visą parą. Tai ypač aktualu vėgėlių ir karšių žvejybai.
Nuo šių metų jau draudžiama žvejoti vėgėles, kai jos migruoja neršti ir jų neršto metu – nuo gruodžio 15 d. iki sausio 15 d.
Meškeriotojus taip pat domina, kur dedami už licencijas surenkami pinigai. Licencijos pardavinėjamos ne tik Nemuno deltos regioninio parko, bet ir visos šalies valstybiniuose vandens telkiniuose, kur neišduoti leidimai žūklės plotams naudoti.
Licencijų kainą Vyriausybė nustatė praėjusių metų kovą.
Už licencijas žūklei pernai į valstybės biudžetą buvo surinkta 131 813 Lt, šiemet jau prikapsėjo 261 272 Lt. Šios lėšos įskaitomos į Aplinkos ministerijos biudžetą skirstant valstybės biudžeto asignavimus pagal programas ir naudojamos su licencine žūkle susijusioms išlaidoms apmokėti – licencijoms spausdinti bei išduoti ir šiai žūklei kontroliuoti. Apie 400 tūkstančių litų surenkama už leidimus mėgėjiškai žūklei. Remdamasis šiais skaičiais V.Graičiūnas mano, kad Lietuvoje gali būti apie 100 tūkstančių meškeriotojų.