Širdies ir kraujagyslių ligos yra viena aktualiausių visuomenės sveikatos problemų visame pasaulyje. Šie negalavimai, ypač išeminė (koronarinė) širdies liga, – pagrindinė išsivysčiusių šalių gyventojų mirties priežastis.
Svarbūs visi rizikos veiksniai
Europoje nuo išeminės širdies ligos kasmet miršta apie 2 mln. žmonių. Lietuvoje širdies ir kraujagyslių ligos sudaro 58 proc. visų mirties priežasčių. Vien miokardo infarktu kiekvienais metais suserga daugiau kaip 5 tūkst. žmonių (t. y. 2-3 proc. gyventojų). Serga vis jaunesni, darbingi, tampa neįgalūs, blogėja gyvenimo kokybė.
Pasaulio sveikatos organizacijos dokumente „Sveikata 21 amžiuje” sergamumą ir mirtingumą šiomis grėsmingomis ligomis numatoma sumažinti. Ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse pastarąjį dešimtmetį sergamumo mažėjimas jau stebimas. Tai pasiekta taikant veiksmingas profilaktikos priemones, agresyviai koreguojant ligų rizikos veiksnius.
Ligų rizikos veiksniai sukelia ar pagreitina jų progresavimą. Skiriami koreguojamieji ir nekoreguojamieji veiksniai.
Nekoreguojamieji rizikos veiksniai yra lytis (dažniau širdies ir kraujagyslių ligomis serga vyrai), amžius (dažniau serga vyresni žmonės, vyrai, perkopę 45 m., moterys – 55 m., po menopauzės) ir genetiniai faktoriai, t. y. paveldėjimas (jei sirgo pirmos eilės giminaičiai, tikimybė būti užkluptiems širdies ir kraujagyslių ligų padidėja 30 proc.).
Koreguojamieji rizikos veiksniai yra aukštas cholesterolio kiekis kraujyje, padidėjęs kraujospūdis, rūkymas, cukraligė, nutukimas, mažas fizinis aktyvumas.
Įtakos širdies ir kraujagyslių ligoms turi netinkama mityba, socialiniai ir psichoemociniai veiksniai, ilgalaikis kontraceptikų vartojimas ir ankstyva (iki 45 m.) menopauzė moterims.
Taigi širdies ir kraujagyslių liga – multifaktorinė. Visi rizikos veiksniai savaip padeda paleisti aterosklerozės (pagrindinio patogenezės veiksnio) procesą ir skatinti jo progresavimo mechanizmą. Ypač pavojinga, kai yra keli rizikos veiksniai. Svarbu, kiek jie veikia. Kuo ilgiau veikia, kuo daugiau rizikos veiksnių yra, tuo mažesnė tikimybė, kad juos pašalinus kraujagyslių pakitimai regresuos.
Patarimai norintiesiems sirgti rečiau
Ką daryti, kad širdies ir kraujagyslių ligomis sirgtume rečiau?
Rekomenduojama kiekvienam žmogui, net ir nesiskundžiančiam širdimi, nustatyti riziką sirgti šiomis ligomis.
Bent kartą metuose apsilankyti pas savo šeimos gydytoją, o jei jis patars, stengtis laikytis nurodymų.
Nerūkyti. Tabakas vartojamas nuo XVI a.Tai vienas labiausiai paplitusių ligų rizikos veiksnių. Saugaus rūkymo lygio nėra. Rūkančiu laikomas bent vieną cigaretę per parą sutraukiantis žmogus. Rūkymas lemia 50 proc. visų mirčių, pusę iš jų – dėl širdies ir kraujagyslių ligų. Ne mažiau pavojingas ir pasyvus rūkymas, t. y. buvimas prirūkytoje patalpoje, šalia rūkaliaus.
Sekti savo svorį.
Sekti kraujospūdį. Idealu, jei kraujo spaudimas 120/80mmHg. Stenkitės, kad kraujospūdis neviršytų 140/90mmHg.
Didinti fizinį aktyvumą. Rekomenduojama mankštintis 3-5 kartus savaitėje po 30 min. iki lengvo suprakaitavimo.
Keisti mitybos įpročius. Pamažu. Valgykite kuo daugiau skaidulų (vaisių, daržovių, košių), kuo mažiau riebalų turinčių produktų.
Laikytis darbo ir poilsio režimo. Tai ypač svarbu A tipo asmenybėms: ambicingiems, visuomet skubantiems, visose srityse norintiems pirmauti, impulsyviems, daug dėmesio skiriantiems darbui ir savo elgesio modelio nelinkusiems keisti žmonėms.
Išsitirti cukraus ir cholesterolio kiekį kraujyje. Jei cholesterolio kiekis normalus (3,5-5,2 mmol/l), nėra rizikos veiksnių, šeimyninės anamnezės kartoti tyrimą būtina kas 5 metai. Jei reikės, gydytojas jums rekomenduos ištirti lipidų spektrą. Rizika sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis gerokai padidėja, jeigu cholesterolio daugiau nei 7,8 mmol/l.
Daugiau apie ligą – paskaitoje
Būtina aktyviai domėtis savo sveikata. Kol liga pasireiškia, praeina ne vienas dešimtmetis. Pakitimai kraujagyslėse prasideda anksti, kartais net vaikystėje. Šis periodas nebylus, ikiklinikinis.
Ankstyva asimptominė aterosklerozės pradžia įrodyta Bogaluso Hearto studijoje: atliktos 204 autopsijos (skrodimai) vaikams ir jauniems žmonėms (nuo 2 iki 29 m.). Su amžiumi kraujagyslių pažeidimų proporcingai didėjo.
Vyresniųjų grupėje (26-39 m.) net 69 proc. tirtųjų turėjo aterosklerotinių plokštelių širdies kraujagyslėse.
VšĮ Alytaus poliklinikoje, be kitų sveikatos programų, vykdoma ir programa „Lėtinė išeminė širdies liga”. Daugelis mūsų pacientų pasinaudojo galimybe nemokamai išsitirti cukraus, lipidų (riebalų) kiekį kraujyje, gavo patarimų, kaip šiuos rodiklius koreguoti nemedikamentinėmis priemonėmis ar vaistais. Visus, kurie dar nespėjo išsitirti, kviečiame iki šių metų pabaigos atvykti pas savo šeimos gydytoją.
Apie išeminę širdies ligą: rizikos veiksnius, kliniką, komplikacijas ir gydymo galimybes daugiau sužinosite nemokamoje paskaitoje „Lėtinė išeminė širdies liga”.
Ji bus skaitoma Alytaus poliklinikos antrame aukšte,
200 kab., lapkričio 24 d. 14 val.
Paskaita – nemokama.