Plaučių vėžiu sergantiems ligoniams taikyti individualią biologinę terapiją padės kaupiamas navikų audinių bankas
Lapkritis paskelbtas tarptautiniu kovos su plaučių vėžiu mėnesiu. Šia liga Lietuvoje kasmet suserga apie 1,5 tūkst. gyventojų. Nepaisant naujų diagnostikos ir gydymo galimybių, modernių vaistų, mūsų šalyje tik 9 proc. susirgusiųjų išgyvena penkerius metus. Geresnių rezultatų pasiekti gali padėti individuali terapija. Moksliniai tyrimai molekuliniu lygmeniu, jau atliekami ir Lietuvoje, gali tapti raktu įveikiant šią sunkią ligą. Svarbi tyrimų dalis – navikų audinių bankas, kuris pradėtas kaupti šių metų pradžioje.
Kerta ne tik rūkaliams
Regimantas Kvietkauskas iš Jurbarko rajono turi įspūdingą rūkoriaus stažą: bemaž 30 metų jis kasdien surūkydavo po pakelį cigarečių. Ilgai jautėsi sveikas, jokie negalavimai gyventi netrukdė. Pirmasis įspėjamasis skambutis suskambėjo prieš keletą metų, kai patyrė širdies infarktą. Po to jam atlikta širdies kraujagyslių šuntavimo operacija.
Gulėdamas ligoninėje jis metė rūkyti, bet rūkoriaus stažas niekur nedingo, nors vyriškis vėl jautėsi gerai. Kartais rytais atsikosėdavo su lašeliu kraujo, bet tai jam nerimo nesukėlė. „Galvojau, ką ten, tokia kruopelytė”, – svarstė ligonis. Šeimos gydytoja nusiuntė peršviesti plaučius. Paaiškėjo, kad juose yra 4,5 centimetrų dydžio darinys.
Gavęs siuntimą R.Kvietkauskas atvyko į Vilniaus universiteto Onkologijos institutą. Čia diagnozuotas įsisenėjęs plaučių vėžys. Atlikta operacija, pašalintas plautis. Šiuo metu ligonis gydomas chemoterapija. Dalyvauja ir klinikiniuose tyrimuose. „Sutikau, nes žmogus neturi rūpintis vien savimi, susirgti gali ir kiti, reikia mokslui padėti”, – samprotauja jis. Antra vertus, kas daugiau belieka, nes tai vienintelis būdas gauti nemokamą gydymą biologiniais vaistais. Jie kol kas nekompensuojami
Steponui Maziliauskui iš Ariogalos plaučių vėžio diagnozė buvo kaip perkūnas iš giedro dangaus. Jis tikina niekuomet nerūkęs ir alkoholinių gėrimų nevartojęs. Visą gyvenimą vyriškis dirbo vairuotoju – vairavo traktorių, kombainą. „Nuo kratymosi tose didelėse, sunkiose mašinose paskaudėdavo šoną, bet nė neįtariau, kad tai gali būti dėl kokios nors ligos”, – svarsto pašnekovas.
Kai šį rugsėjį sunegalavo, pagalvojo, jog bus susirgęs erkiniu encefalitu, mat grybaujant jam buvo įsisiurbusi erkė. Atlikus tyrimus tai nepasitvirtino. Tad S.Maziliauskas buvo gydomas antibiotikais, nuo peršalimo. „Temperatūra nukrito, tačiau naktimis stipriai prakaituodavau.
Peršvietus plaučius gydytojai kilo įtarimų. Ji parašė siuntimą konsultacijai į Kauną”, – prisimena ligonis. Vėliau jis atsidūrė VU Onkologijos institute, kur atlikus tyrimus patvirtintas plaučių vėžys, pradinė jo stadija. „Man atliko operaciją, šonas prapjautas. Bet jaučiuosi neblogai, gydytojai sako, kad prognozės geros”, – tikina S.Maziliauskas. Jam vis neduoda ramybės klausimas, kodėl susirgo. Onkologai mano, kad įtakos ligai galėjo turėti ilgametis vairuotojo darbas. Traktoriai, kombainai, ypač nenauji, išmeta daug cheminių medžiagų.
Apgaulingi simptomai
Pagal sergamumą plaučių vėžiu Lietuva pirmauja pasaulyje. Ją lenkia tik Vengrija ir Lenkija. Per keturis paskutiniuosius dešimtmečius šios lokalizacijos piktybinių navikų skaičius išaugo tris kartus. Kasmet tarp vyrų sergamumas plaučių vėžiu padidėja 2 – 2,5 proc., o tarp moterų – 1,3 – 1,4 proc. Vyrai po prostatos vėžio dažniausiai serga plaučių piktybiniais navikais.
„Lietuvoje, lyginant su kitomis šalimis, plaučių vėžio nustatymas ankstyvose stadijose siekia vos 20 – 25 proc. atvejų. Iš kasmet nustatomų 1,5 tūkst. naujų atvejų 1,1 tūkst. liga diagnozuojama tik gerokai pažengusi. Tai lemia ir gydymo rezultatus: pasaulyje 5 metus išgyvena 15 -25 proc. o Lietuvoje – apie 9 proc. pacientų”, – sako Onkologijos instituto Krūtinės chirurgijos ir onkologijos skyriaus vedėjas docentas Saulius Cicėnas.
Ankstyvą diagnostiką apsunkina tai, kad net 12 proc. ligonių nejaučia jokių simptomų. Jei jų ir atsiranda, dažniausiai tai yra kosulys, dusulys, svorio kritimas, skausmai krūtinėje, karščiavimas. Jie painiojami su peršalimu ar ignoruojami, laukiama, kol praeis savaime.
Naujas gydymo galimybes atveria moksliniai tyrimai, kuriuose jau antrus metus dalyvauja ir Onkologijos institutas. Ši mokslo ir gydymo įstaiga antrus metus dalyvauja tarptautinėje ES šalių tyrėjų grupėje, kuri atlieka antros ir trečios fazės klinikinius tyrimus. Vienas iš jų tikslų – individualus gydymas. Iki jo dar laukia ilgas kelias, bet pradžia jau padaryta: šiemet VU Onkologijos institute pradėtas kaupti audinių bankas.
Pasak Onkologijos instituto Vėžio biologijos laboratorijos vedėjo, vyresniojo mokslinio darbuotojo dr. Kęstučio Sužiedėlio, šiuo metu atliekami tyrimai atveria galimybes sukurti naujas tyrimų technologijas. Viena iš jų – DNR mikrogranulių, leidžianti pataikyti į dešimtuką veikiant vėžines ląsteles, taip pat proteomų (ląstelių baltymų) technologijos.
„Tačiau jos bus bevertės, jei nebus ką tirti, todėl būtina sukaupti skirtingų ligonių navikų audinių banką. Turėdami audinių banką galėsime atlikti globalią visų mėginių analizę, o tai atvers galimybes prognozuoti diagnozę, kurti naujas gydymo strategijas”, – aiškina K.Sužiedėlis.
Jis įsitikinęs, kad stovime ties naujų technologijų slenksčiu, jas taikyti pagal optimistines prognozes galėsime po penkerių metų.
Bus galima gydyti individualiai
Pasak S.Cicėno, tikimasi, kad per tą laiką molekuliniu lygmeniu gali išaiškėti kai kurie vėžinių ląstelių įveikimo mechanizmai. „Tada, kai žinosime piktybinio naviko tikslią molekulinę sandarą, galėsime ligoniams skirti individualią chemoterapiją, kas jau daroma visame pasaulyje. Bus galima tiksliai atrinkti ligonius, kuriems galima taikyti modernią taikinių terapiją”, – teigia S.Cicėnas. Tai žymiai pagerins gydymo efektyvumą.
Onkologijos institute taikomi patys naujausi plaučių vėžio gydymo metodai. Tarp jų – chirurginis, daugiausiai tiems ligoniams, kurių liga jau išplitusi. Naują pagreitį įgauna radioterapija, chemoterapija, joje taikoma daug naujų, efektyvių vaistų. Nebe pirmus metus taikomi ir kiti nauji gydymo metodai: fotodinaminė, lazerio terapija. Naujovė yra tikslinė biologinė terapija, kuri įgalina veikti tiesiogiai į navikinę ląstelę, mažina naviko plitimą.
Pasak S.Cicėno, plaučių vėžiui gydyti skirti medikamentai, tarp jų ir trys naujos kartos chemoterapijai skirti preparatai, šiuo metu Lietuvoje kompensuojami pakankamai, nėra problemų ligoniams skirti reikiamą gydymą. „Tačiau atsiranda naujų vaistų, biologiškai aktyvių medžiagų, kurie pas mus dar nekompensuojami, nors kai kuriems ligoniams tik jie gali padėti įveikti ligą”, – apgailestauja gydytojas.
Specialistai ieško būdų, kad bent tiems ligoniams, kuriems biologinė terapija yra vienintelis šansas išgyventi, tai būtų kompensuojama. Šiuo metu realybė yra tokia, kad juos įmanoma skirti nemokamai tik tiems, kurie sutinka dalyvauti klinikiniuose tyrimuose. Juose dalyvauja apie 50 pacientų, sergančių plaučių vėžiu. Šie žmonės nori nenori turi pasiryžti tapti bandymų triušiais, nes kito pasirinkimo nėra.
Šių pačių moderniausių vaistų kainos milžiniškos: vienas gydymo kursas gali kainuoti nuo 7 – 8 tūkst. litų iki 30 tūkst. litų vienam ligoniui. Tokių gydymo kursų reikia vidutiniškai mažiausiai penkių. Išlaidos kompensuoti šį gydymą valstybei siektų dešimtis milijonų, bet ir gydytojai, ir ligoniai nepraranda vilties, jog lėšų bus surasta.
Per mažos pajėgos prevencijai
Kol mokslininkai ieško naujų gydymo metodų, tyrimų technologijų, lietuviai ir toliau rūko, keldami grėsmę sau ir aplinkiniams. Jau nebekyla abejonių, kad pagrindinė plaučių vėžio priežastis – rūkymas. Net 85 proc. sergančiųjų yra šio žalingo įpročio vergai. Kiti rizikos faktoriai yra užteršta aplinka, cheminės medžiagos bei genetiniai veiksniai.
Onkologijos instituto profesorė Laima Griciūtė pateikia duomenis, kad dalis iš 10-15 proc. susirgusiųjų plaučių vėžiu, nors ir nerūkė patys, buvo pasyvūs rūkoriai. Rūkydamas žmogus yra nuolatos veikiamas 4 tūkst. medžiagų, kurių yra tabako dūmuose. Tai įvairūs cheminiai junginiai, tarp kurių yra ir nekenksmingų medžiagų, ir net B grupės vitaminų. Tačiau yra ir 50 kancerogeninių medžiagų, galinčių sukelti piktybinius navikus.
Rūkymas veikia relaksuojamai, stimuliuoja smegenų žievę. Todėl žmonės sunkiai atsispiria šiam malonumui, svarsto L.Griciūtė. Jos įsitikinimu, kova su rūkymo epidemija yra tokia beviltiška ir dėl tabako gamintojų kaltės: „Jie remia sportą, pramogas, sugeba įrodyti politikams, kad apribojus rūkalų reklamą ar įteisinus draudimus labai nukentės šalies biudžetas. Gal tai aktualu šalims, kuriose tabako auginimas yra svarbi žemės ūkio dalis, bet tik ne pas mus”.
Rūkorių sąmonės nepasiekia medikų prognozės ir dėl to, kad plaučių vėžiu susergama tik po 15 ar 40 metų. „Jaunam žmogui visiškai nerūpi, kas bus po keleto dešimtmečių”, – apgailestauja mokslininkė. Ji piktinasi, kad Lietuvoje su rūkymu kovoja menkos pajėgos, dirba vos keli entuziastai. Tuo tarpu kitose ES šalyse, pavyzdžiui, Austrijoje, rūkymo prevencijos srityje darbuojasi net po kelis šimtus profesionalių specialistų.