Kauniečiai medikai pirmieji žengė žingsnį į žymiai tikslesnę neuroonkologinių ligų diagnostiką ir gydymą
Vakar Kauno medicinos universiteto (KMU) Neurochirurgijos klinikoje atidaryta pirmoji Lietuvoje molekulinės neurogenetikos tyrimų laboratorija. Joje nustačius centrinės nervų sistemos navikus lemiančių genų pažeidimus, gydytojai galės tiksliau nusakyti naviko piktybiškumą ir prognozuoti ligos eigą.
Pritaikyta ir diagnostikai, ir moksliniams tyrimams
„Molekulinės neurogenetikos tyrimų laboratorijoje bus atliekami centrinės nervų sistemos navikų molekuliniai genetiniai tyrimai, – teigė KMU Neurochirurgijos klinikos vadovas profesorius Arimantas Tamašauskas. – Šių tyrimų pagrindu ateityje tikimasi tobulinti ir individualizuoti centrinės nervų sistemos navikų diagnostiką, ligoniams taikyti efektyvesnius, tiksliai jų patologiją atitinkančius gydymo būdus”.
Šiandien centrinės nervų sistemos navikai diagnozuojami tik histopatologiniu pagrindu. Pasak profesoriaus A.Tamašausko, molekulinė centrinės nervų sistemos navikų diagnostika ir jos sudaromos galimybės efektyviam terapijos taikymui leis pagerinti ligonių gyvenimo kokybę ir padidinti jų išgyvenamumą.
Molekulinės neurogenetikos tyrimų laboratorija pritaikyta tiek moksliniams tyrimams, tiek diagnostikai.
Idėja įkurti Kauno medicinos universiteto klinikose (KMUK) Molekulinės neurogenetikos laboratoriją gimė prieš ketverius metus ir tik dabar galutinai buvo realizuota.
Ligą sukelia genų pažeidimai
„Postūmį genetikos mokslui vystyti pasaulyje davė žmogaus genetinės struktūros iššifravimas prieš keletą metų ir tai suteikė naują pagreitį pritaikyti genetikos mokslą medicinoje, diagnozuojant ir gydant ypač sudėtingas, sunkiausias ligas, – laboratorijos atidarymo iškilmėse sakė profesorius Arimantas Tamašauskas. – Džiugu, kad iki šiol Lietuvoje netaikyti genetikos metodai neuroonkologijoje pradedami Kauno medicinos universiteto Neurochirurgijos klinikoje. Galvos smegenys – viena sudėtingiausių žmogaus organizmo struktūrų ir iki šiol iki galo nepažintų, tačiau jau tampa aišku, kad neuroonkologinius susirgimus sukelia genų pažeidimai”.
Neurogenetiniai tyrimai bus atliekami remiantis pažangiausiu organizaciniu modeliu – mokslo, praktikos ir pedagogikos vienovės modeliu, tai galima pasiekti tiktai universitetinėje struktūroje.
„Žinant mūsų valstybės ekonominę padėtį, visos Lietuvos medicinos poreikius, pradėti ir atlikti neurogenetinius tyrimus buvo sunku, – prisipažino KMU Neurochirurgijos klinikos vadovas profesorius Arimantas Tamašauskas. – Ko gero, dar ilgai būtume laukę tokios laboratorijos atidarymo, jei ne mūsų rėmėjai – Ūkio bankas, kurie ne tik nupirko ir padovanojo ypač brangią bei reikalingą aparatūrą šiems tyrimams, bet ir užtikrino jos funkcionavimą visiems metams”.
Kaupiamas genetinis bankas
Naujojoje laboratorijoje, kuri yra KMU Biomedicinos tyrimo instituto struktūroje, dirbs dvi genetikės Daina Skiriutė ir Paulina Vaitkienė, kurios stažavosi Vokietijoje. Jų dispozicijoje – moderni laboratorijos įranga, kuria bus atliekami tyrimai.
„Poreikis molekulinės diagnostikos medicinoje yra didelis, nes onkologinių susirgimų priežastis – genų pažeidimai”, – sakė D.Skiriutė.
Laboratorijoje yra genetinis bankas, kuriame sukaupta apie tūkstantį neuroonkologinių ligonių audinių. Navikų audiniai saugomi skystame azote. Jie bus naudojami tyrimams Tai vienas didžiausių bankų Rytų Europoje.
„Dovanodami laboratorijai diagnostinę įrangą norime prisidėti prie Lietuvos medicinos pastangų kovoti su vėžiu, nes šių susirgimų daugėja, – sakė Ūkio banko valdybos pirmininkė Edita Karpavičienė. – Vėžinių susirgimų daugėja, todėl reikia stengtis ieškoti priežasčių, kodėl taip atsitiko, o ne kovoti su pasekmėmis.
Mes tikimės, kad mūsų dovana prisidės galbūt prie lengvesnio medikų darbo ir labai džiaugsimės, jei jie išgelbės žmones, kuriems likimas lėmė susirgti onkologinėmis ligomis”.
Centrinės nervų sistemos navikais sergančiųjų bei jų globėjų draugijos pirmininkė Bronė Vengeliauskienė tvirtino, kad ligoniai į kiekvieną mokslo, technikos pasiekimą ir jų praktinį pritaikymą gydymui žiūri su viltimi.