Šiandien paaiškės geriausias parodos „KTU technorama 2006” mokslinis darbas
Vakar Kauno technologijos universiteto (KTU) jaunieji mokslininkai parodoje „KTU technorama 2006” visus susirinkusiuosius supažindino su alternatyviu energijos šaltiniu, mokomąja fizikos programa dvyliktokams, tekstilės marginimo šilkografija ypatumais bei kitais savo tyrimais, darbais. Vienas jų šiandien bus paskelbtas geriausiu.
Vandenilio energetika
Fundamentaliųjų mokslų fakulteto atstovų darbo rezultatai gali būti pritaikomi ir mobiliojo ryšio telefonams, ir automobiliams. „Remiantis didėjančiomis naftos suvartojimo tendencijomis, pasaulyje turimų naftos išteklių gali užtekti tik 31 metams. Viena perspektyviausių alternatyvių energetikos sričių yra vandenilio energetika. Sintezuojant medžiagų dangas galima gauti pageidautinų fizikinių savybių medžiagas, kurios gali būti sėkmingai pritaikytos vandenilio energetikoje”, – taip doktorantė Oresta Liukpetrytė, magistrantas Saulius Burinskas ir Edvinas Navickas bei trečiakursis Mindaugas Jauneika pristatė savo darbą „Fizikinės technologijos vandenilio energetikai”.
Jaunieji mokslininkai tyrė, kaip vandenilio energetikoje galima panaudoti fizikines technologijas ir šios energetikos komponentų gamybos perspektyvas, kaip juos būtų galima tobulinti, kad kuo labiau sumažėtų kaina ir taptų įmanoma konkuruoti su dabar naudojamais energijos šaltiniais. Tai leistų sumažinti aplinkos taršą.
Mokslinę idėją parsinešė iš darbo
„Tarptautinių bendrovių užsakovai vertina margintų megztinių medžiagų šilkografinio marginimo minkštumą, estetiką”, – kalbėjo darbo „Margintų megztinių medžiagų vertinimas po skalbimo” autorė – Dizaino ir technologijų fakulteto antro kurso magistrantė Rūta Enkutė. Pasak jaunosios mokslininkės, parenkant medžiagas bei šilkografinį marginimą svarbu įvertinti, kaip megztinės medžiagos atrodys po skalbimo, kad vartotojas, įsigijęs rūbą, nesiskųstų.
„Dirbu grafikos dizainere, todėl ir kilo mintis ištirti, kaip po skalbimo pasikeičia audinio matmenys ir marginimo kokybė”, – sakė R.Enkutė.
Padėjo abitūros egzaminams
Informatikos fakulteto pirmakursiai Mantas Kavaliauskas ir Jonas Abromaitis parodoje pristatė du darbus. Juos abu pradėjo kurti dar besimokydami Kauno „Saulės” gimnazijoje.
Kompiuterinė mokomoji programa „Fizika trimatėje erdvėje”, skirta dvyliktokams, atsirado „iš reikalo”. „Tada patys buvome dvyliktokai ir laikėme fizikos egzaminą”, – pasakojo studentai. Kurdami programą jie turėjo dažnai konsultuotis su fizikos mokytoju, nes kildavo klausimų, kurių, rengiantis vien tik egzaminui, nebūtų atsiradę.
Naudodamasis „Fizika trimatėje erdvėje” mokytojas gali sumodeliuoti situaciją ir ekrane parodyti, pavyzdžiui, kaip juda kūnai iki susidūrimo ir po jo. „Programoje sudėti formulynai, yra uždavinių duomenų bazė. Ji atnaujinama internetu”, – pasakojo M.Kavaliauskas.
Su kompiuteriniu žaidimu „Nekilnojamojo turto verslo simuliatorius” vaikinai rugsėjį atstovavo Lietuvai Europos Sąjungos jaunųjų mokslininkų konkurse Švedijoje.
Tikrino širdį
Prie Elektros ir valdymo inžinerijos fakulteto stendo buvo galima pasitikrinti širdies darbo dažnį naudojant jutiklį. Jo autorius doktorantas Robertas Lukošius pasakojo, kad, sudarius fiziologinių parametrų sekimo sistemą, atskirų organų, organizmo sistemų būklę ir jos pokyčius fiksuojančius jutiklius integravus į rūbus, panaudojus bevielį ryšį, duomenis apdorojantį kompiuterį, būtų galima išvengti staigių mirčių sporto salėse.
„Tokią į rūbus integruotą sistemą būtų galima naudoti ir darbo saugai užtikrinti. Pavyzdžiui, sistema praneš, jei pavojingai pasikeis žmogaus, dirbančio kenksmingomis sąlygomis, kuris nors fiziologinių rodiklių”, – pasakojo R.Lukošius.
Pernai parodoje geriausiu pripažintas Telekomunikacijų ir elektronikos fakulteto studento Žygimanto Savicko sukurtas Ląstelių evaporacijos įrenginys, skirtas vėžio ligai gydyti. Daug dėmesio tuomet sulaukė ir KTU Mechanikos ir mechatronikos fakulteto Transporto inžinerijos katedros studentai Martynas Starevičius, Ovidijus Putnynas ir Renatas Karalevičius, pristatę eksperimentinį hibridinį automobilį.