Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija nepritaria siūlymams įvesti Sodros įmokų ribą, nes tai padidintų ir taip didelę socialinę atskirtį tarp dideles ir mažas pajamas gaunančių darbuotojų. Be to, profsąjungininkų nuomone, dėl to nukentėtų Sodros biudžetas. „Socialinės atskirties mažinimas – vienas iš prioritetų, numatytų Vyriausybės programoje, tačiau Sodros įmokų ribų nustatymas, kai mokesčių nemokės daugiausiai gaunantys, – socialinės atskirties didinimas”,- pabrėžia Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas Artūras Černiauskas.
Pasak jo, įvedus Sodros įmokų ribas sumažėtų įplaukos į Sodros biudžetą, todėl mažiau finansinių išteklių būtų skiriama spartesniam pensijų bei socialinių išmokų didinimui.
Akivaizdu, kad stambiojo kapitalo interesai nustatyti Sodros įmokų ribas pridengiami visos Lietuvos interesu, esą pigesnė darbo jėgos kaina šalį padarys patrauklesne užsienio investicijoms bei bus palaikomas vidaus vartojimo augimas. Profsąjungininkai įsitikinę, kad užsienio investitorius daug labiau atbaido nepažabojama korupcija bei darbo jėgos trūkumas. Juk jau dabar įmonėse trūksta ne tik aukštos kvalifikacijos darbuotojų, bet ir nekvalifikuotų darbininkų.
A.Černiausko teigimu, sprendžiant šį klausimą būtina taikyti kompleksą priemonių: didinti neapmokestinamą pajamų minimumą, įvesti diferencijuotą gyventojų pajamų mokesčio sistemą, minimalų mėnesinį atlygį kelti iki pusės vidutinio darbo užmokesčio, spręsti darbo jėgos migracijos problemą ir kt.
Be to, Sodra netektų daugelio milijonų litų. Pagal 2005 metų statistiką Lietuvoje buvo 1 mln. 300 tūkst. darbuotojų, iš jų – 7700 gavo daugiau nei 5 vidutinių darbo užmokesčių dydžio atlyginimą. Pritaikius Sodros įmokų ribų principą, Sodra negautų 147 mln. litų.