Informuotumo apie ES tyrimas rodo, kad didžiausias narystės privalumas tautiečiams – mokslas bei darbas užsienyje
Europos Komisijos Lietuvoje atstovybės užsakytas gyventojų informuotumo apie ES tyrimas rodo, kad gyvenimo kokybė šalyje sparčiai didėja, tačiau didžioji dalis respondentų jos semiasi užsienyje: beveik 80 procentų apklaustųjų pagrindiniu narystės privalumu įvardijo darbo galimybes ES, daugiau nei pusė – svetur siekti mokslo.
Darbuotojų trūkumas – kasdienis galvos skausmas
Visuomenės nuomonės tyrimo centro „Vilmorus” direktorius Vladas Gaidys tikina, kad gyventojų nuolaikos dėl šalies narystės ES optimistiškos: ekonominiai procesai vertinami teigiamai, uždarbis didėja, o kainų augimas sutinkamas palyginti ramiai, jam palengva rengiamasi.
Tačiau, pasak V.Gaidžio, per pastaruosius metus įvyko kažkas tokio, ko nuo 1997 metų, kai prasidėjo apklausų maratonas, nėra buvę – nedarbo problemos beveik neliko. Daugiausia šalies gyventojams nerimo dabar kelia nusikalstamumas ir kainų augimas.
„Nedarbo keliamo nerimo neliko, priešingai – kasdien vis labiau juntama darbo jėgos problema”, – analizuoja tyrimą „Vilmorus” vadovas. Dar prieš metus, anot jo, paskelbęs skelbimą laikraštyje darbdavys turėdavo galimybę išsirinkti geriausią iš geriausių darbuotoją – 100 pretendentų į gerą darbo vietą greit susiburdavo. Dabar to nebėra ir nežinia, kas bus. Senosioms Sąjungos valstybėms kažkada darbo jėgos problemą išspręsti padėjo gausi turkų imigrantų banga. Panašios mintys pradeda kirbėti ir lietuvių darbdavių galvose.
„Įtampa auga, garsiau kalbama, kad imigracija – geras dalykas”, – pabrėžia V.Gaidys. Kai kurie prekybos centrai, pavyzdžiui, „Rimi” pradeda trumpinti darbo laiko valandas, nes nėra kam dirbti.
74,7 proc. apklausos dalyvių nerimauja, kad gabiausi žmonės išvažiuos iš Lietuvos, daugiau nei pusė (66 proc.) įsitikinę, kad ta pigia darbo jėga pasinaudos užsienio šalys.
Simpatizuoja aplinkinių šalių gyventojai
Didžiausiu šalies narystės ES privalumu respondentai nurodė darbą ES šalyse – net 79,9 proc. apklaustųjų. Kiti teigiami pokyčiai – studijos užsienyje (67 proc.), nedarbo sumažėjimas (56,2 proc.), galimybės naudotis struktūrinių fondų parama (48,6 proc.), užsienio investicijos (44,9 proc.), Lietuvos ekonominė padėtis (43,8 proc.).
Gyvenimas Lietuvoje gerėja, tačiau tautiečiai jį vertina atsargiai. Kur kas labiau šalies ekonominį ir kultūrinį postūmį pastebi kiti europiečiai. Ypač gerai Lietuvą vertina kaimynai latviai ir estai bei baltarusiai, lenkai, Kaliningrado srities gyventojai, kurių nuomone, Lietuvoje – labai aukštas kultūros lygis. Lietuviams simpatiją jaučia ir suomiai, airiai. Ypač neigiamai lietuviai vertinami Švedijoje ir Ispanijos pietuose, kur traukiama skinti apelsinų.
„Labiausiai žinoma Lietuva Ispanijoje ir Airijoje: anksčiau daugiau gal iš žiniasklaidos, dabar – ir iš imigrantų. O išvykusieji savo šalį reklamuoja kas kaip gali, lietuvių buvimas formuoja nebūtinai teigiamą nuomonę”, – komentuoja tyrimą V. Gaidys.
Pagerėjimą šalies žemės ūkyje pajuto 35,5 proc. respondentų, atsivėrusias didelės ES rinkos privalumus – 32,9 proc., didesnį Lietuvos saugumą – trečdalis apklaustųjų. Mažiau nei penktadalis apklausos dalyvių tiki, kad bus geresnė socialinė apsauga, gerės padėtis švietimo sistemoje, bus daugiau teisingumo.
Kainų augimui rengiasi
Kaip didžiausią galimą šalies narystės ES trūkumą lietuviai nurodo kainų augimą (81,8 proc.), daugiau nei pusė (56,3 proc.) nerimauja, kad Sąjunga diktuos sąlygas, beveik tiek pat (51,3 proc.) nuogąstauja, kad Lietuvą užplūs imigrantai ir išpirks Lietuvos žemę (42 proc.).
„Kainų kilimas nebuvo staigmena, žmonės tam rengėsi ir dėl to nepanikuoja”, – sako V. Gaidys.
Lietuviai – už eurą, konstatuoja apklausos vadovas, tačiau nepageidauja būti pirmieji iš naujųjų ES valstybių, jį įsivedusiųjų. Laukiama, kol šį žingsnį pirmoji žengs Slovėnija. Nuo situacijos rinkoje, kainų augimo ten 90 procentų priklausys lietuvių nuomonė dėl euro įvedimo.
Beveik pusei apklaustųjų informacijos apie ES pakanka. Labiausiai pageidautina informacija: apie galimybes pasinaudoti ES parama, narystės privalumus ir trūkumus, ES biudžeto sudarymą ir paskirstymą, verslo galimybes ES, įvairių šalių kultūrą. Mažiausiai lietuvius domina ES kultūra ir raida, parlamento veikla, ES institucijų struktūra ir veikla. Daugiau nei 10 proc. respondentų domina ES konstitucija, įdomūs faktai ir skaičiai apie Sąjungos gyventojus ir šalis.
Mažiau nei penktadalis respondentų įžvelgia šalies suvereniteto praradimo galimybę, beveik tiek pat baiminasi, kad Lietuva taps atsilikusia ES provincija.