Revoliucinga mūsų amžiaus komunikacijos plėtra reliatyviai sumažino pasaulį ne tik erdvės, bet ir laiko požiūriu. Mūsų dienų literatūroje, ypač nuotykiniuose romanuose, šis procesas atsispindi it veidrodyje: jų veiksmas vis dažniau užgriebia ne tik kelių žemės kontinentų geografines platumas, bet ir vis gilesnius istorijos klodus. Retas šiuolaikinio trilerio ar detektyvo žanro autorius užsisklendžia kamerinėje Agatos Kristi aplinkoje ir nepaleidžia savo vaizduotės eikliai šuoliuoti skersai išilgai Žemės rutulio ir žmonijos istorijos.
Vienas iš tokių autorių – Polas Susmanas (Paul Sussman), britų žurnalistas, rašytojas ir archeologas, mums jau pažįstamas iš 2004-aisiais lietuvių kalba išleisto romano „Pražuvusi Kambizo kariauna”. Neseniai „Alma littera” išleido dar vieną šio autoriaus romaną, „Paskutinė šventyklos paslaptis” (vertė Dalė V. Jakutienė). Pastarasis romanas aprėpia šimtmečius – nuo senovės Jeruzalės iki kryžiaus karų, holokausto ir mūsų dienų karo Gazos ruože, nuo eretikų katarų, šifruotų rankraščių iki nacių paleoantropologijos ir istorijos tyrimų.
…Kai retai lankomoje archeologinėje vietovėje prie Nilo randamas viešbučio savininko Janseno lavonas, Luksoro policijos inspektorius Jusufas Chalifa neabejoja atskleisiąs nusikaltimą labai greitai. Bet kuo daugiau jis sužino apie senąjį Janseną, tuo nejaukiau jam darosi. Jis prisimena ankstesnį nusikaltimą, kai buvo žiauriai nužudyta pagyvenusi izraelietė. Už tai buvo nuteistas, Chalifos nuomone, nekaltas žmogus. Bet tai, kas vyksta toliau, nebepanašu į eilinį tyrimą. Priverstas bendradarbiauti su Jeruzalės detektyvu Ariu Rojumi ir kovinga palestiniečių žurnaliste Leila al Madani, Chalifa įžengia į tamsų ir žiaurų žmonių godumo, dviveidiškumo, politinių intrigų ir keršto pasaulį. Jų trejetas mėgina atskleisti dviejų tūkstančių metų senumo paslaptį, kad ši, patekusi į negeras rankas, neįstumtų visų Vidurio Rytų į kruviną katastrofą…