Kautynės dėl Kauno

Kaunas iš stingulio mėgina vaduotis pasitelkęs užsienio architektūros asus, tačiau jų sukurtus projektus pasiraitoję rankoves taršo vietos specialistai. Nesibaigiančios diskusijos dėl Kauno centrinės dalies, miesto urbanizavimo, pritaikymo viešiesiems poreikiams į neviltį varo visus.

Miestiečiai menkai supranta, dėl ko nesutaria valdžia, architektai, verslininkai ir savo vizijas pristatantys užsieniečiai. Pastarųjų projektai Kaune sulaukia vis daugiau kritikos. Tad ar pavyks miestą atsukus į upę garbingai pasitikti 2011 metų krepšinio fiestą, dar visiškai neaišku.

Pyla prancūzams

Į Kauno miesto savivaldybės mažąją salę antradienį vos tilpo visi norintieji dalyvauti išplėstiniame Architektų sąjungos ekspertų tarybos posėdyje. Mat jame buvo aptariamas Pramogų ir sporto rūmų Nemuno saloje projektas, kurį praėjusią savaitę pagaliau visuomenei ir specialistams pristatė prancūzų kompanija „Bouygues Batiment International”.

Specialistų architektų nuomonė daugeliui buvo itin svarbi, tačiau nieko revoliucingo susirinkusieji taip ir neišgirdo. Užtat prancūzai kritikos iš savo kolegų lietuvių gavo su kaupu. Michaelio Regembalio projektą vertino dvi ekspertų tarybos: neseniai sukurtos Kauno architektūros ir urbanistikos bei Aplinkos ministerijos. Pastarųjų verdikto prancūzai klausėsi išraudę.

Garažas prie vandens

Prancūzų projektą recenzavęs žinomas sostinės architektas Audrius Ambrasas prisipažino prieš posėdį nuvykęs prie Nemuno salos. „Kaunas – ambicingas miestas. Prisipažinsiu – likau suglumintas ir priblokštas. Miesto centro urbanizavimas yra teigiamas dalykas, tačiau tai, kaip tai daroma Kaune, kelia didelių abejonių. Iki šiol teko tik girdėti, kas vyksta centre, bet tas garažas prie vandens mane šokiravo”, – LŽ sakė architektas. Projekte jis įžvelgė esminį trūkumą – arena nusukta nuo įprasto miesto centro. „Kalbant lietuviškomis realijomis, mes juk mėgstame prie centrinio įėjimo turėti rūtų darželį, sutvarkytą, išpuoselėtą, bet nenaudojamą, nes įpratę fasadą rodyti kitiems, o patys gyventi kieme. Kolegos nusprendė mus lyg ir išlaisvinti iš tos pareigos, į miesto centrą atsuko arenos kiemą, aptarnavimo zoną, kas tikrai nėra gerai ir priimtina”, – sakė recenzentas. Be kita ko, Ambrasas pabrėžė, kad arena statoma visai ne tautai, nes akivaizdžiai orientuota į vadinamosios aukštuomenės lankytojus.

Jo mintims pritarė Kauno architektas Audrys Karalius. „Regembalio grupės projektas yra gražus, tačiau kodėl į senamiesčio pusę atsukta arenos nugara, o ne akys, sunku suvokti. Kodėl ignoruojamas kontekstas? Architektūra juk ne žodžių, o grafikos menas”, – stebėjosi Karalius. Pasak jo, „Akropolis” miesto centre yra absoliutus blogis, arena greta – ne ką geriau, tai bent jau tarpusavyje derėtų, bet akivaizdu, kad to nėra. Žinomas architektas pakartojo jau prieš savaitę LŽ išsakytą mintį, kad Kaunui bandomas įsiūlyti projektas gali būti tiesiog ištrauktas iš stalčiaus, mat konkrečioje vietoje akivaizdžiai nedera.

Iš meilės krepšiniui

LŽ jau rašė, kad kauniečių taip laukiamoje arenoje per varžybas tilps iki 12,5 tūkst. žiūrovų ir, pasak architekto Regembalio, ji bus moderniausias bei vienas didžiausių tokio pobūdžio statinių Baltijos šalyse. „Rūmai atitiks aukščiausius pasaulio standartus ir pagal savo architektūrinius ir pagal urbanistinius sprendimus”, – tikino prancūzų architektas, projektavęs ir legendinį Paryžiaus stadioną „Stad de France”.

Pasak kartu su kolegomis iš Prancūzijos projektą kūrusio lietuvių architekto Gintauto Natkevičiaus, išskirtinis dėmesys ieškant arenos vidaus architektūrinių bei konstrukcinių sprendimų buvo skirtas krepšiniui. „Pakeitimai detaliajame projekte buvo atliekami atsižvelgiant į krepšinio klubo, gerai žinančio FIBA bei Eurolygos reikalavimus arenoms, pastabas, – sakė Natkevičius.

Nemuno saloje iškilsianti universli arena, pasak architektų, organiškai įsilies į miesto architektūrą ir taps vienu svarbiausių traukos taškų Kauno centre. Salą su pagrindine miesto dalimi sujungs 4 modernūs tiltai, trys iš jų skirti pėstiesiems. 38 metrų aukščio, 112 metrų pločio bei 110 metrų ilgio arenos išorę puoš metalas, stiklas, dažytas stiklas bei vitražai. Šios medžiagos pasirinktos dėl gražio bei nedidelės kainos, lengvos priežiūros ir ilgaamžiškumo. Fasadas atsižvelgiant į apšvietimą keis spalvas, tačiau dominuos žalia ir balta – Kauno „Žalgirio” krepšinio klubo spalvos. „Norėjome sukurti vibracijos efektą. Dieną tai bus lyg skulptūra, lyg ledkalnio ar uolos viršūnė, o naktį – iš vidaus švytintys rūmai. Paprastomis medžiagomis mes žaidžiame spalva ir šviesa”, – teigė Regembalis.

Paseno dar negimusi

Kolegų argumentai lietuvių neįtikino. Prancūzo projektą, kaip visiškai neekonomišką ir neefektyvų, apibūdino Lietuvos architektų sąjungos pirmininkas Kęstutis Pempė. „Arenos architektūra dar net negimusi jau paseno”, – tvirtino jis.

Taigi abi ekspertų tarybos buvo vieningos: projektas netinkamas, o jo autoriui suteiktas mėnuo jį pataisyti. Prieš Kalėdas galime laukti dar vieno prancūzų arenos varianto. Arba – ne, nes lietuvių architektų balsas yra tik patariamasis…

Politikams plojant

Antrasis kovos dėl Kauno centrinės dalies raundas buvo pratęstas kitą dieną. Kauno istorinėje Prezidentūroje norvegų architekto Nielso Torpo pristatyti kairiosios Nemuno pakrantės Žemutinėje Fredoje projekto eskizai sulaukė prieštaringų vertinimų. Politikams plojant, miesto architektai prisipažino dėsią pastangas, kad norvegų architekto pateiktas variantas būtų sustabdytas.

Tokios prieštaringos reakcijos greičiausiai sukeltos keistoko pristatymo – architektūros garsenybė detaliai demonstravo savo jau realizuotus darbus, kurie išties kėlė pasigėrėjimą, o Kaunui siūloma idėja buvo akivaizdžiai menkesnė.

Nauja miesto dalis

Magišką frazę – „Atgaivinkime Nemuną” – jau kurį laiką kartojantys miesto politikai, Vidaus vandens kelių direkcijos atstovai, istorikai ir kita gausi publika negailėjo pagiriamųjų žodžių Torpui, ne viename Europos mieste sukūrusiam įspūdingus upių pakrančių projektus. Pasak daugumos susirinkusiųjų, verslininkų iniciatyva 6 hektarų plote statyti modernius gyvenamuosius namus suteiktų miestui gyvybės.

Garsusis architektas, metų pradžioje jau lankęsis laikinojoje sostinėje ir tuomet pristatęs pirminę mintį dėl šiuo metu visai mirusio Nemuno kairiojo kranto ateities vizijos, šįkart ją detalizavo. Jis siūlo vandeniu ir per Nemuno salą sujunti Aleksotą su Kauno centru.

„Labai svarbu projektuoti ne patį pastatą, o viešąją erdvę”, – tvirtino Torpas. Pasak jo, kairioji Nemuno pusė dabar nėra tikroji miesto dalis, tačiau turi ja tapti. „Miestui reikia tam tikro pastatų solidarumo. Negalime perkelti miesto gabalo iš vieno kranto į kitą, tad turime čia sukurti savą miestą, norime, kad žmonės ateitų į mūsų sukurtas erdves”, – sakė architektas ir siūlė rimtai apsvarstyti, ar šioje vietoje galėtų išdygti tikras dangoraižis – 140 metrų aukščio.

Pasiūlymas argumentuotas žemutinės Fredos ryšiu su aukštutine terasa Aleksote.

Bendro vaizdo nėra

Kaip norvego vizija turėtų derėti su prancūzų ketinamu saloje statyti gigantu ir su priešingoje upės pusėje baigiančiu išdygti monstru „Akropoliu” ir garažų kompleksu, liko visiškai neaišku.

Miesto architektų nuomonės trečiadienį nesutapo. Lietuvos architektų sąjungos Kauno skyriaus pirmininkas Gintaras Balčytis, turėjęs lyg ir recenzuoti Torpo koncepcinę idėją Kaunui, sakė: „Su upėmis pas mus kaip su pinigais kojinėje – turim, nenaudojam, bet džiaugiamės. Na, kas ta upė, nei suarsi, nei užsėsi… Tad smagu, kad kažkoks judesys jau vyksta. Bet man pirminiai maketai pasirodė įdomesni, nei siūlomas jų realizavimas. Antrą dieną labai aktyviai kalbame apie Kauno centrinės dalies ateitį, bet architektų visuomenė pradeda nerimauti, nes nėra bendro centrinės miesto dalies vaizdo. Investuotojai turi savo interesų, tačiau startegiją kuria savivaldybė. Tad miesto valdžiai reikia eiti priekyje investuotojų. Tai nėra paprasta, bet tai reikia daryti, nes miesto centrinė dalis bus išdraskyta gabalais”.

Garsenybė nuvylė

Pasak Architektų sąjungos Kauno skyriaus nario Rimvydo Palio, paprastai viešas erdves savo projektuose pabrėžiantis Torpas, projektuodamas gyvenamųjų namų kvartalą Žemutinėje Fredoje, šįkart jas ignoravo, neva nepalikdamas jokios galimybės atgaivinti gyvenimą Nemuno prieigose.

„Man labai patinka Torpo pristatyti darbai kituose Europos miestuose, aš esu už tai, kad pasaulinio garso architektai dirbtų Kaune. Bet tai, ką architektas atvežė parodyti, labai nuvylė, nes nesutampa su jo deklaruojamomis tiesomis”, – piktinosi Palys. Jo teigimu, Architektų sąjunga inicijuos, kad Žemosios Fredos projektas būtų svarstomas viešai, prireikus sustabdytas.

Pasak viešoje diskusijoje dalyvavusio UAB „Domus mea” valdybos nario Vilmanto Šimoniūčio, Nemuno pakrantės Žemutinėje Fredoje projektas yra neatsiejamas nuo viso Kauno centrinės dalies plėtros. Įgyvendinus bendrovės ir norvegų architekto projektą, atsirastų pirmasis modernus gyvenamasis rajonas Kaune prie upės, turintis sutvarkytą Nemuno pakrantę, keleivinių ir turistinių laivų prieplauką, o ateityje – pėsčiųjų tiltus į Nemuno salą (su sporto arena?) ir miesto centrą.

Paklaustas, kada galėtų būti pradėtas įgyvendinti šis projektas, verslininkas kalbėjo apie 2008-ųjų pavasarį arba rudenį, tačiau pabrėžė, kad miesto valdžia dar yra neatlikusi nemažai namų darbų, ir kada atliks, šiandien greičiausiai nežino niekas.

Verslininkai į Žemutinės Fredos projektą pasiryžę investuoti 400 mln. litų. Keli šimtai tūkstančių litų (mažiau 10 proc. projekto vertės) sumokėti Torpui. Šie pinigai paimti iš verslininkų kišenės.