Pėsčiųjų perėjoje užmuštos paauglės, svajojusios tapti teisininke, mama nori tik teisingumo
Baigtas ikiteisminis tyrimas dėl Kauną sukrėtusių „Ąžuolo” katalikiškos vidurinės mokyklos dešimtokės Airidijos Damušytės žūties aplinkybių. Šiandien šią bylą ketinama perduoti Kauno miesto apylinkės teismui.
Negailestinga likimo ironija
Dar 17-kos neturėjusi A.Damušytė žuvo gegužės 18-ąją prie pat savo namų Baltijos gatvėje, eidama per pėsčiųjų perėją. Teigiama, kad šios griežtos taisyklės ji laikėsi visą savo taip tragiškai pasibaigusį gyvenimą ir nuolat bandė tokius principus įdiegti aplinkiniams. Velionės kaimynai mena, kaip ji tramdydavo šių vaikus, bandančius perbėgti gatvę ne vietoje.
Tą šiltą pavasario vakarą 16-metė grįžo su bendraklase iš Sporto halėje vykusių krepšinio rungtynių. Airidija krepšinį dievino, tačiau rasdavo laiko ir dailei, lankydama po pamokų vieną Kauno dailės mokyklų, kurią baigė, likus savaitei iki žūties. „Ąžuolo” katalikiškos mokyklos pedagogai taip pat apibūdina velionę kaip buvusią vieną geriausių, gabiausių ir perspektyviausių moksleivių.
4-eriais metais vyresnis Edmundas Žemaitis iš Lapių seniūnijos Šatijų kaime esančios sodininkų bendrijos, su kuriuo likimas suvedė 16-metę lemtingiausią jos gyvenimo valandą, tuo metu niekur nedirbo ir jau laukė teismo nuosprendžio už prieš pusmetį gatvėje įvykdytą apiplėšimą. Tą lapkričio 24-osios rytą policijos patruliai jį bei dar du bendrus sulaikė netoli Panerių gatvėje padaryto nusikaltimo vietos – užpuolus bendraamžį (pastarasis net gydytas ligoninėje) ir atėmus iš jo mobiliojo ryšio telefoną bei 35 litus.
Iš kitų klaidų nepasimokyta
Gegužės 18-osios vakarą E.Žemaitis grubiai pažeidė Kelių eismo taisykles, dėl to žuvo A.Damušytė, būdamas neblaivus. Po tragedijos į alkoholio matuoklį jis pripūtė 1,37 promilės (pati lengvo ir vidutinio girtumo riba). Tačiau, atlikus kraujo tyrimus, konstatuota, kad tą vakarą E.Žemaitis vairavo automobilį, būdamas vidutinio girtumo (1,57 promilės).
Tačiau tai buvo ne vienintelis jo padarytas grubus pažeidimas, tragiškai nutraukęs 16-metės gyvybės siūlą. Astos Motiejūnaitės vardu registruotą „BMW 316” jis vairavo neturėdamas vairuotojo pažymėjimo. Po tragedijos prisipažinta, kad niekada gyvenime tokio ir neturėta, tačiau bandyta įrodinėti neva šios nelaimės išvakarėse baigtas išklausyti visas privalomas kursas vienoje vairavimo mokyklų, teliko išlaikyti egzaminus.
Vėjo gatvėje gyvenanti BMW 27-erių metų savininkė tą vakarą buvo E.Žemaičio keleivė, kaip ir neblaivus jos sugyventinis Tomas Grincevičius, baustas už vairavimą be teisių net 13 kartų, tačiau taip ir nesumokėjęs nė vienos baudos. Keturiais iš minėtų kartų atvejais jis sukėlė techninius eismo įvykius, tris kartus konstatuota, kad, atvykus policijai, vyriškis rastas neblaivus ir tvirtinantis išgėręs po nelaimės – susinervinęs.
Bausta 300 litų bauda už tai, kad jau kartą davė vairuoti savo automobilį neblaiviam ir vairuotojo pažymėjimo neturinčiam asmeniui, ir A.Motiejūnaitė.
BMW savininkės kaltė tik moralinė
Kur tą vakarą važiavo ši su tragiška 16-metės žūtimi susijusi trijulė, E.Žemaitis ir A.Motiejūnaitė pasakoja skirtingai. Pastaroji – kad neva į svečius atvykęs E.Žemaitis paprašė nuvežti jį pas panelę į Domeikavą. Kadangi automobilio savininkės sugyventinis buvo girtas, ši leidusi BMW vairuoti pačiam E.Žemaičiui. Tačiau taip ir neaišku, ko pati įsirangė į šio automobilio galą, o sugyventinis įsitaisė priekyje – šalia vairuotojo. Anot A.Motiejūnaitės, nuvažiavus į Domeikavą, E.Žemaitis staiga persigalvojo, ir jie grįžo atgal. Kad šis neblaivus, neva nepastebėjusi, tačiau alkoholio kvapą automobilio salone jautusi, bet maniusi, kad jis sklinda nuo sugyventinio.
Nelaimė įvyko grįžtant atgal į A.Motiejūnaitės namus. Ši neneigia, kad E.Žemaitis lėkė dideliu greičiu. Kai spidometro rodyklė rodė 90, ji neva raginusi vairuotoją mažinti greitį, tačiau šis neklausė. Netgi priešingai – ėmė jį didinti. A.Motiejūnaitė neneigia, mačiusi, kaip, jiems įsukus į Baltijos gatvę, iš kairės į ją įžengė žmogaus siluetas, prie kurio artėta pernelyg grėsmingai. Ji dar spėjusi surikti ir užsidengti veidą rankomis. Netrukus pasigirdo duslus smūgis. Kas buvo po to, ištikta šoko ji nebeprisimena. Kai atsigavo jau sėdėjo šalia merginą partrenkusio automobilio, ant žolės.
Šiurpus autorodeo
E.Žemaitis apie to vakaro aplinkybes pasakoja kitaip. Neva nuvežti juos į Žiemgalių gatvę paprašiusi pati A.Motiejūnaitė su draugu. Nelaimė įvyko parvežant juos namo.
E.Žemaitis pripažįsta važiavęs apie 100 kilometrų per valandą greičiu. Kodėl lėkė vakarą per daugiaaukščių mikrorajoną tokiu greičiu, jis paaiškinti nesugeba. Nepavyko pareigūnams įrodyti ir po tragedijos sklandžiusių prielaidų, kad 16-metės žūties valandą Baltijos gatvėje vyko eilinis vadinamasis „dragas”.
E.Žemaitis teigia pėsčiųjų perėjos, kurioje partrenkė merginą, nepastebėjęs. Tačiau keleiviams sušukus „Atsargiai!”, važiuodamas antrąja eismo juosta, dar metėsi į priešpriešinę eismo juostą, bet tą pačią akimirką pasigirdo kažkoks pokštelėjimas. Dar po akimirkos BMW atsitrenkė į priešingos eismo juostos kelkraštyje stovėjusį į garažą tuščiomis grįžtantį maršrutinį autobusą. E.Žemaičio teigimu, po to, kas įvyko, jo keleiviai iššoko iš automobilio ir leidosi bėgti. Ragino bėgti ir jį. Neva tik išlipęs iš automobilio E.Žemaitis pamatė ant asfalto, šalia autobuso, gulinčią merginą, ir tik tada supratęs, kad ją partrenkė.
Kaip dienraščiui pasakojo šios tragedijos liudytoju tapęs minėto autobuso vairuotojas, pėsčioji buvo užmesta ant BMW variklio dangčio. Dar po akimirkos su visomis priekinio stiklo duženomis ši jau buvo ant automobilio stogo ir atsidūrė ant grindinio, kai BMW įsirėžė su visa nelaimėle į priekinį kairįjį autobuso kampą. Po šio smūgio ji dar buvo nusviesta apie 7-8 metrus ir atsidūrė prie galinio autobuso rato.
Mamos ašaroms nėra galo
Atvykus greitosios medikams, partrenktoji jau buvo apimta agonijos. Įkelta į greitosios automobilį, ji dar apie 15 minučių gaivinta, tačiau medikai jau buvo bejėgiai kuo nors padėti. 16-metei mirštant, pradėjo čirkšti jos mobiliojo ryšio telefonas. Pradėjusi nerimauti, kur užtruko dukra, skambino jos mama. Apie tragediją Airidijos mamai buvo lemta sužinoti, kai dukros telefonu atsiliepė policija.
„Aš turbūt jau niekada neatsigausiu, – vakar sunkiai tramdydama ašaras teigė Airidijos mama Rasa Damušienė. – Ji buvo mano geriausia draugė: mes buvome tokia puiki komanda”.
R.Damušienė prisipažino tik vieną kartą buvo nuėjusi prie tos namų kaimynystėje esančios perėjos, kuri pasiglemžė jos dukrą. Rugsėjo 1-ąją, kai buvę dukters bendraklasiai skubėjo į vienuoliktąją klasę, padėjo prie jos gėlių. Tačiau, R.Damušienės teigimu, šia perėja kasdien į mokyklą ir iš jos vaikšto penktokas sūnus. „Įsivaizduokite, ką aš kiekvieną rytą išgyvenu”, – prisipažino pašnekovė.
R.Damušienė matė jos dukrą užmušusį E.Žemaitį tik nuotraukoje, kai buvo pakviesta su advokatu susipažinti su baudžiamosios bylos medžiaga. „Skaitydama šią bylą, aš visą laiką verkiau, tačiau, kai pamačiau to vyro nuotrauką, staiga dingo visos ašaros”, – pasakojo R.Damušienė.
„Ar jis gaus dešimt, ar dvidešimt metų, mano dukters nesugrąžinsi, – teigė tragiškai žuvusios paauglės mama. – Aš tik noriu, kad jis būtų nubaustas teisingai. Mano duktė norėjo būti teisininke. Ji buvo labai nepakanti neteisybei ir nuolat gindavo skriaudžiamuosius, dėl to net turėjo mokykloje advokatės pravardę. Aš noriu, kad mano duktė kada nors man pasakytų, kad šioje situacijoje aš viską padariau teisingai”.
Žudiko likimas – teismo rankose
R.Damušienė neslėpė, kad ją labai įskaudino, kad po dviejų dienų sulaikymo E.Žemaitis paleistas ir yra šiuo metu laisvėje. Ikiteisminį tyrimą kuravęs Kauno miesto apylinkės prokuroras prisipažino net nesikreipęs dėl jo suėmimo, nes teismas vis tiek būtų šį prašymą atmetęs – tokia praktika. Nebent E.Žemaitis būtų pabėgęs iš nusikaltimo vietos ir atvirai grasinęs liudytojams.
Į šios bylos nagrinėjimą teisme liudytojai nebus kviečiami. Norint kuo greičiau nubausti kaltąjį, neskirta net autotechninė ekspertizė. E.Žemaičiui pateiktas galutinis kaltinimas paremtas jo paties prisipažinimu. Už padarytą nusikaltimą šiam 21 metų kauniečiui gresia laisvės atėmimas nuo 3-ejų iki 10-ies metų. „Jeigu jo nenuteis realia laisvės atėmimo bausme, tai, ką tada galima nuteist?” – pats klausė, pats buvo linkęs atsakyti vienas šią baudžiamąją bylą vartęs pareigūnas. Beje, pirmasis E.Žemaičio teismas už jau minėtą gatvės apiplėšimą baigėsi tokiu nuosprendžiu – 80 valandų nemokamų darbų.