Sunkiausias UAB „Garant” narų darbas Klaipėdos uoste šiuo metu – trijų nuskendusių laivų nuolaužų iškėlimas. Jį atlikdami jie vos ne kasdien susiduria su siurprizais.
Bendrovė turi 7 profesionalius narus. Jie aptarnauja ir Būtingės naftos terminalo plūdurą Baltijos jūroje, t. y. po kiekvienos audros tikrina jo būklę. Tačiau šis darbas jiems įprastas.
Neturi kitos išeities
Blogas matomumas narams klaipėdiečiams – įprastos darbo sąlygos. Pasak UAB „Garant” Narų departamento direktoriaus Jevgenijaus Kasilovo, jie gali dirbti ir esant net 5 cm matomumui. Šią vasarą, kai buvo šilta ir smarkiai žydėjo jūros vanduo, matomumas dažnai buvo 5 cm arba apskritai nulinis. 5 metrų matomumas Klaipėdos uoste, kai vanduo ateina iš jūros, būna labai retai.
Paklaustas, ar įmanoma, ką nors padaryti kai blogas matomumas, J. Kasilovas atsakė, kad tada dirbama apgraibomis. Didelę patirtį turintys narai tiesiog prisimena, kur guli tos nuolaužos, kokia jų konfigūracija. „Tenka dirbti ir esant prastesniam matomumui, nes neturime kitos išeities. Matomumas nuo 1 iki 5 metrų Klaipėdos uoste būna gal 30 dienų per metus”, – sako Narų departamento direktorius.
Dirba profesionalai
Pasiteiravus, ar UAB „Garant” vadovai nerizikuoja leisdami dirbti narams tokiomis sudėtingomis sąlygomis, J. Kasilovas atsakė: „Taisyklės parašytos visiems narams – ir turintiems, ir neturintiems patirties. Kai blogas matomumas, gelbsti žmonės, šį darbą dirbantys jau dešimtis metų.”
J. Kasilovo manymu, Klaipėdoje dirba vieni iš geriausių narų Baltijos šalyse. Daugelis jų mokslus yra baigę Rusijos Novorosijsko ar Sevastopolio narų mokyklose, garsėjančiose aukštu narų rengimo lygiu.
Narų, galinčių talkinti iškeliant skenduolius Klaipėdos uoste, „Garanto” vadovybė ieškojo ir Latvijoje, ir Kaliningrado srityje. Dėl prasto matomumo ir smėlio, kuris narų darbą kartais paverčia niekais – tenka iš naujo atkasti ant dugno smėlyje įsmigusią laivo nuolaužą – kaliningradiečiai apskritai atsisakė padėti, sutiko talkinti tik trys narai iš Rygos. J. Kasilovo manymu, klaipėdiečiai narai yra labiau patyrę.
Tarp didelę patirtį turinčių „Garanto” narų yra Romas Rupeikis, dirbantis maždaug nuo 1983 metų, ne mažiau po vandeniu yra buvęs ir Virginijus Puluikis. Saulius Šveikauskas gal kiek mažiau yra išdirbęs metų, bet, pasak J. Kasilovo, jis dirba itin gerai, yra labai sumanus.
Per visą darbo keliant laivų nuolaužas laikotarpį, kuris prasidėjo užpernai rugsėjo mėnesį, rimtų nelaimingų atsitikimų po vandeniu išvengta, neskaitant vieno nedidelio sprogimo, kai dirbant latviams deguonis susilietė su tepalu. Tąkart šiek tiek susitrenkė vienas naras, bet viskas baigėsi laimingai.
Naujokus prižiūri asai
Lietuvoje veikia Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Ugniagesių gelbėtojų mokyklos Narų rengimo skyrius. Jame kasmet atestuojami ir „Garanto” narai. Tačiau dirbti naujokų, kuriuos rengia ši mokykla, sudėtingus povandeninius darbus atliekanti bendrovė negali priimti, nes jų pasirengimo lygis yra ne tas.
Kartais, pasak J. Kasilovo, ir tarp narų mėgėjų pasitaiko labai sumanių vyrukų, kuriuos galima samdyti. Tada paprastai dirba du prityrę „Garanto” narai, kurie moko dirbti ir naujoką. Narų departamento vadovo teigimu, jaunam narui esant prastoms sąlygoms, pavyzdžiui, kai blogas matomumas, neleidžiama dirbti.
Pensijon anksčiau neišeina
„Garanto” narų kateryje, kuris buvo įsigytas iš išvedamos sovietų kariuomenės, yra barokamera. Ją turi ir Būtingės naftos terminalą aptarnaujantis vilkikas „Smit Sulawesi”. Darbas po vandeniu yra sunkus ir pavojingas, tad narai kasmet privalo būti tikrinami medicinos komisijos.
Esant rimtesniems sveikatos sutrikimams narus Jūrininkų ligoninėje gydo gydytojas fiziologas. Beje, Klaipėdoje yra tik vienas toks medikas, galintis padėti šios profesijos žmonėms. Lietuvoje jie neruošiami, rengiami tik Rusijos Sankt Peterburgo uoste. Kviestis tokį gydytoją būtina tada, jeigu narai leidžiasi giliau po vandeniu nei nustatyta leistina riba.
Klaipėdos uoste dirbantys narai leidžiasi iki 12 metrų, o kartais 15 m po vandeniu. Gydytojas būtų reikalingas, jeigu jie dirbtų dar giliau.
Sovietmečiu narai į pensiją būdavo išleidžiami sulaukę 55 metų. Dabar Lietuvoje jie turi dirbti kaip ir visi – iki 62,5 metų. Paklaustas, ar sulaukęs tokio garbaus amžiaus kaip 60 metų naras dar gali triūsti po vandeniu, J. Kasilovas atsakė, jog tai priklauso nuo kiekvieno žmogaus sveikatos būklės. Pasak jo, nemažai narų iki tokio amžiaus neišdirba, jie patys savo noru keičia profesiją, tačiau pasitaiko ir tokių, kurie būdami ir šešiasdešimties puikiausiai jaučiasi po vandeniu, tačiau tai išimtis.