Viena uostamiesčio pensininkė ir nesapnavo, kad taps atsakove civilinėje byloje kartu su garsiuoju žemėtvarkininku Stanislovu Tamoliu ir ne vienerius metus varstys teismų duris.
Klaipėdos rajono apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro ieškinį dėl sprendimų, priimtų atkuriant nuosavybės teises į žemę, panaikinimo bei restitucijos taikymo.
Gindami viešąjį interesą prokurorai atsakovais šioje byloje įvardijo Klaipėdos ir Panevėžio apskričių viršininkų administracijas bei uostamiesčio Ryšininkų gatvės gyventoją Bronislavą Truikienę.
Kaip trečiasis asmuo byloje minimas ir 56 metų Klaipėdos rajono Kiškėnų kaimo gyventojas S. Tamolis, anksčiau dirbęs Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento direktoriumi.
Prieš kone dešimtį metų B. Truikienė nusprendė parduoti savo žemės atgavimo dokumentus. Juos nupirkęs apsukrus vyriškis žemę greitai „atgavo” ir ją pardavė S. Tamoliui.
Paaiškėjus, jog „atgavimas” vyko pažeidžiant įstatymus, garbaus amžiaus moteris pateko į teisiamųjų suolą. Pensininkei gali tekti valstybei atlyginti apie 20 tūkst. litų žalą.
Žemę įsigijo valdininkas
76 metų buvusi pedagogė B. Truikienė sakė 1998-aisiais nusprendusi atgauti 5 hektarus žemės, jos tėvų turėtus Rokiškio rajone, Pandėlyje. Žemėtvarkininkai pasiūlę jai savo nuosavybę persikelti arčiau namų – į Klaipėdos rajoną.
„Gargžduose iš žemėtvarkininkų išgirdau, kad mano turėtus 5 ha žemės įmanoma paversti 4,4 ha miško. Manau, vienas iš tą sakiusių vyriškių buvo S. Tamolis. Kitą kartą iš tų pačių žemėtvarkininkų gavau neva dar geresnį pasiūlymą. Vyrai sakė, kad esu pagyvenusi moteris, neturėsiu iš ko ilgai čia važinėti, ieškoti tinkamo sklypo, tad pasiūlė teisę į miško atgavimą parduoti.
Netrukus su manimi susisiekė vienas vyriškis bei dokumentus nupirko už 3 tūkst. litų. Pas notarą sudarėme sutartį, kad aš jį įgalioju savo mišką atgauti ir parduoti. Vėliau paaiškėjo, jog miško sklypą Kiškėnų kaime iš vyriškio įsigijo S. Tamolis. Jo rinkos vertė tuo metu buvusi apie 18 tūkst. litų”, – pasakojo B. Truikienė.
Prieš keletą metų moteris buvo iškviesta apklausai į prokuratūrą, o prieš dvejus metus gavo šaukimą į teismą.
Anot B. Truikienės, teisme ji išgirdusi apie įvairiausius pažeidimus. Atstatant nuosavybės teisę į B. Truikienės mišką būta įvairių pažeidimų ne tik Panevėžio, bet ir Klaipėdos apskrities administracijose.
„Aš įgaliojau mano mišką atgauti nepažįstamą žmogų, o vėliau paaiškėjo, kad pareiškimą atgauti žemę jis parašė dviem mėnesiais anksčiau nei aš jam suteikiau tokią teisę. Panevėžio apskrities viršininko administracija nusikalto, kad leidimą atgauti mišką vietoje turėtos žemės per anksti patvirtino, Klaipėdos apskrities valdžia – kad skyrė mišką, o žemėtvarkininkai, kad pažeisdami eilės tvarką, jį atmatavo”, – aiškina pensininkė.
Sunkiai vaikštanti moteris sako, jog dėl dalyvavimo teisme bei gresiančio nuostolių atlyginimo jai kyla kraujo spaudimas, blogėja sveikata.
„Kainuoja ir advokatų paslaugos. Jau sumokėjau apie tūkstantį litų”, – skundėsi civiline atsakove pripažinta B. Truikienė.
S. Tamolis – nekalbus
Klaipėdos apygardos prokuratūros Civilinių bylų skyriaus vyriausioji prokurorė Sigutė Stropienė pasakojo, kad pažeidimus, padarytus atstatant B. Truikienės nuosavybės teisę į žemę, nustatė Nacionalinės žemės tarnybos specialistai.
Pirminiais duomenimis, Panevėžio ir Klaipėdos apskričių administracijose buvo padaryti pažeidimai, tad miškas B. Truikienei grąžintas neteisėtai.
Jei miškas vis dar priklausytų B. Truikienei, tektų jį grąžinti valstybei, o jei žemė parduota – valstybei žalą atlyginti pinigais. Teisiškai S. Tamolis, kaip pirkėjas, galėjęs ir nežinoti apie teisinius nesklandumus, tad konfiskuoti sklypo negalima.
„Garantuoju, kad šioje byloje prokurorai tinkamai atliks savo pareigas ir nesivadovaus formalumais. Įtakos bylos eigai turės Aukščiausiojo Teismo, į kurį kreipėsi nuo tarnybos nušalintas S. Tamolis, sprendimas. Bylos civiliniai atsakovai dar bus tikslinami”, – sakė S. Stropienė.
S. Tamolis kalbėtis apie bylą iki teismo sprendimo atsisakė.
Skandalo herojus
Buvęs Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento direktorius S. Tamolis ir Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Žemėtvarkos skyriaus viršininkas Gintautas Stankus Aukščiausiajam Teismui apskundė žemesnės instancijos sprendimą, kuriuo jie buvo nuteisti už piktnaudžiavimą tarnyba ir pareigų neatlikimą. Sprendimo tikimasi po poros mėnesių.
Valdininkams atimta teisė 3,5 metų dirbti valstybės tarnyboje. Nors už tokius pažeidimus jiems grėsė laisvės atėmimo bausmės, jų žemėtvarkininkai išvengė.
Anksčiau teisme konstatuota, kad S. Tamolis ir G. Stankus, būdami tiesiogiai atsakingi už žemės ir miško grąžinimą gyventojams, nuo 1998-ųjų iki 2002-ųjų ne kartą pažeidė įvairius teisės aktus, neteisėtai sau ir savo giminaičiams, kitiems piliečiams leisdami įsigyti miško ir žemės sklypus daugelyje Klaipėdos rajono vietovių.
Dėl to valstybė patyrė žalą.
Byloje figūravo apie 50 sklypų (200 ha) patraukliose pajūrio vietose. S. Tamolis su šeima buvo įsigijęs 18 sklypų (30 ha), dalį jų vėliau pardavė. G. Stankus su žmona turėjo 13 sklypų. Valdininkai prisiekinėjo juos įgiję teisėtai.
Beje, prieš dvejus metus S. Tamolis tapo pirmuoju žemgrobių skandalo dalyviu, iš kurio nuspręsta atimti dalį žemės pajūryje.
Tąkart Klaipėdos apygardos teismas nusprendė, jog Klaipėdos rajono Dovilų seniūnijos Kiškėnų kaime 2,15 ha žemės sklypą prie savo dviejų aukštų mūrinio namo įsigijęs S. Tamolis pažeidė įstatymus.
Jis žemę turėjo grąžinti buvusiam savo pavaldiniui Broniui Krauleidžiui, vadovavusiam Klaipėdos rajono agrarinės reformos tarnybai, o vėliau – ir Žemėtvarkos skyriui.