Grupės mokslininkų iš Vilniaus pedagoginio universiteto ir Higienos instituto atliktas tyrimas parodė, jog per pastaruosius penkerius metus vyresniųjų klasių moksleivių, jaučiančių nerimą ir įtampą, sumažėjo perpus.
Tačiau dešimtadalis 11-12 klasių mokinių mokykloje vis dar jaučia nerimą ir įtampą.
Geresnę moksleivių savijautą lėmė sumažėjęs mokymosi krūvis, trumpesnis pamokų ruošai skiriamas laikas.
Palyginti su 2000 metais, sumažėjo vyresnių klasių mokinių agresijos, pykčio protrūkių. 2006-ųjų metų vienuoliktokai ir dvyliktokai mokykloje jaučiasi laimingesni negu jų pirmtakai prieš 5 metus.
Tačiau per 5 metus padaugėjo mokinių psichosomatinių negalavimų (galvos skausmas, svaigimas, greitas nuovargis ir kt.). Tyrėjų nuomone, tai labiau susiję ne su mokykla, o su įtampa šeimoje. Nepalankiais jų sveikatai ir savijautai veiksniais laikoma nepakankamas tėvų išsilavinimas, nepritekliai, prasta psichologinė šeimos aplinka, nepakankamas tėvų dėmesys vaikams ir bendravimo su jais stoka.
Tyrimas atskleidė, jog nuo 2000 metų padaugėjo mokinių, kurie turi silpną imunitetą ir linkę sirgti ūmiomis ligomis. Regos bei laikysenos sutrikimai būdingi kas ketvirtam mokiniui. Per 5 metus sumažėjo mokinių, kurie vartoja migdomuosius, nervus raminančius vaistus.
Daugiausia nerimo vyresnių klasių mokiniai jaučia prieš brandos egzaminus. Tyrėjų nuomone, nerimo priežastys: mokiniai nemoka valdyti informacijos, planuoti savo laiko, nesugeba pasirinkti egzaminų, nežino, ką norėtų veikti baigę mokyklą.
Kaip nurodo tyrėjai, pagrindiniai mokinių sveikatos rizikos veiksniai – protinio darbo higienos reikalavimų nesilaikymas, sveikos gyvensenos įgūdžių nebuvimas. Beveik 60 proc. mokinių fizinio aktyvumo lygis neatitinka sveikatai ir pagrindinėms gyvybinėms funkcijoms užtikrinti rekomenduojamo lygio. 2006 metais 10 proc. sumažėjo sportuojančių vaikų.
Šie tyrimo rezultatai rodo, kad mokyklose labai reikalingas sveikatos priežiūros specialistas. Šiuo metu toks specialistas dirba ne kiekvienoje mokykloje, bet teritoriniu principu aptarnauja kelias mokyklas. Mokyklos sveikatos priežiūros specialisto funkcijos plečiasi. Šiuo metu, be pirmosios pagalbos ir higienos sąlygų priežiūros, jo funkcijos apima mokinių sveikatos stiprinimą ir ugdymą, sveikatos informacijos apskaitą. Nuo 2009 metų sveikatos priežiūros specialistu mokykloje galės dirbti tik aukštąjį išsilavinimą turintis asmuo, jis bus įvairių sveikatinimo projektų, programų iniciatorius, mokyklos administracijos konsultantas.