Dalis Klaipėdos dramos teatro yra avarinės būklės. Grėsmę jo darbuotojams kelia Danės upės pusėje „sėdantys” pamatai, o stipresniam vėjui papūtus, drabužinėje ant žiūrovų gali užgriūti stogas.
Tai po daugiau kaip metus trukusių tyrimų nustatė Vilniaus Gedimino technikos universiteto Statinių, konstrukcijų ir medžiagų mokslo laboratorijos ekspertai.
Spalio 19 dieną mokslininkai klaipėdiečiams atsiuntė avarinės būklės požymius turinčių statinio konstrukcijų techninės būklės tyrimo aktą.
Jo išvadose teigiama, jog „dėl projektavimo klaidų, statybos defektų ir naudojimo metu atsiradusių pažeidimų tolesnis pastato naudojimas yra nesaugus”. Akte nurodomos septynios konstrukcijos, turinčios avarinės būklės požymių, kurias reikia skubiai kapitaliai remontuoti.
Šiuo metu mokslininkai dar rengia detalias tyrimo išvadas ir rekomendacijas avarinės būklės pašalinimo bei projektavimo darbams. Po to Kultūros ministerijos sudaryta komisija spręs teatro likimą.
„Situacija blogesnė nei mes galvojome”, – komentuoja aktą Klaipėdos dramos teatro vadovas Gediminas Pranckūnas.
„Teatrui ateina sunkūs laikai. Blogiausia situacija yra administraciniame pastate iš Danės upės pusės ir naujajame priestate. Tik seniausia teatro dalis, statyta vokiečių, – stabili”, – sakė Klaipėdos dramos teatro vadovo pavaduotoja ūkinei daliai Rūta Korkuzienė.
Darbuotoja aiškino, jog po administracinėmis patalpomis eina Danės senvagė. Statybininkų pakloti neteisingi juostiniai pamatai nuolat smenga į smėlio bei durpių gruntą, ypač po potvynių.
„Po naujuoju teatro pastatu jau sukalti poliniai pamatai, tačiau abu pastatai yra sujungti ir vienam „sėdant”, trūkinėja abiejų sienos. Dabar sueižėjęs visas mūras, sienose atsivėrė didžiuliai plyšiai”, – į ekskursiją po teatrą pakvietė G. Pranckūnas.
„Po Antrojo pasaulinio karo buvo sugalvota teatro erdvę išplėsti. Pagilino senojo pastato pamatus, ir pradėjo po jais kauptis Danės vanduo. Norėjo kaip geriau – išėjo kaip visada. Dabar po teatru nuolatiniu režimu veikia siurbliai, pumpuojantys vandenį ir eikvojantys elektros energiją”, – pasakojo R. Korkuzienė.
Pasak Klaipėdos dramos teatro administratorių, didžiausia pastato bėda – naujasis priestatas, statytas 1981-1988 metais, kuriame įrengta drabužinė, fojė, mažoji salė.
„Jau priduodant teatro priestatą buvo pastebėta, kad jį reikia remontuoti, nes jis neteisingai suprojektuotas ir stogas neleistinai įlinkęs. Tačiau tuo metu labai trūko medžiagų, ir šis klausimas buvo apeitas”, – pasakojo R. Korkuzienė
„Mažąją salę uždrausta eksploatuoti esant didesniam nei 26 m/s vėjui. Toks vėjas gali išgriauti sieną, nes skilusi pagrindinė salę laikanti sija”, – sakė G. Pranckūnas.
Šiuo metu mažojoje salėje iš viso nevaidinama. Iš repertuaro iškrito būtent šiai erdvei pritaikyti spektakliai „Naktinis traukinys „Hajavata” bei „Kaip vilkas uodegą prišalo”. Kiti spektakliai perkelti į didžiąją salę.
„Tikimės, kad teatras nebus iš viso uždarytas. Negalime nutraukti veiklos, kitais metais į mūsų teatrą kurti spektaklio pakviestas režisierius Eimantas Nekrošius. Ir išsikelti praktiškai neturime kur. Tikimės, kad komisija leis dirbti didžiojoje salėje, kurioje avarinės būklės nėra, o įėjimą į teatrą galima atidaryti senąjį, iš Pilies gatvės pusės”, – vylėsi Klaipėdos dramos teatro vadovas G. Pranckūnas.