Esu priverstinis telemanas, nes kaip pensininkas neturiu ką veikti. Dieną perskaitau laikraštį, o tada kai įsijungiu „Nomedą”, taip ir varinėju per kanalus, kol akys pradeda merktis. Žiūriu daug ką: filmus, ypač patinka seni rusiški, serialus, laidas apie automobilius, kelionių laidas. Tačiau erzina reklamos, ypač per filmus. Jos mintinai žinomos, kartais net televizorių norisi sudaužyti.
Ne prie širdies rusiška laida „Langai”. Ten viskas taip vulgariai pateikta. Panaši problema ir su kai kuriais lietuviškais šou. Kaip tik vakar vieną jų žiūrėjau – akivaizdu, girti „pacaniukai” kažką šneka. Kam visai Lietuvai rodyti?
Nors esame kolegos, nustojau žiūrėti Vytauto Šapranausko laidas. Kadaise dar buvo nieko. Dabar nebegaliu matyti, kaip jis išsidirbinėja, „blatniukas” toks, visa žinantis – net neskanu.
Iš vedėjų labiausiai patinka Nomeda – tokia „fainulė” ir kaip moteris, ir kaip vedėja. Ir laidos temos būna įdomios.
Pamenu, kaip mes, aktoriai, vaidindavome televizijos tiesioginiame eteryje: kad tik nesuklydus, didžiulė įtampa. Jei suklysdavai, sukis kaip išmanai. Tad drąsiai galiu sakyti, kad per savo gyvavimo metus televizija labai pasikeitė – tiesiog padaugėjo šlamšto. Vis dažniau pasigirsta sakant, kad nėra ką žiūrėti. Kita vertus, tik televizija gelbsti nuo nuobodulio. Ką kita mums, pensininkams, veikti?