Ieškant būdų, kaip išmokėti kompensacijas marių žvejams, siūloma jų verslą prilyginti žūklaujantiems jūros priekrantės vandenyse.
Sprendimų reikia todėl, kad marios pagal Žuvininkystės įstatymą – vidaus vandenys. Juose žvejyba užsiimančioms įmonėms ir pavieniams asmenims jokių kompensacijų iš Europos Sąjungos fondų neskiriama. Lėšos iš tarptautinių fondų už laivų supjaustymą ir išėjimą iš verslo skirtos tik Baltijos žvejams. Tačiau situacija panaši ir mariose. Daugelis norėtų verslą palikti, bet negavę išmokų nutraukę žvejybą liktų be pragyvenimo šaltinio. Lietuva tam pinigų neturi.
Norint gauti iš ES fondų pinigų mariose žūklaujančioms įmonėms, net pradėta įrodinėti, kad Kuršių marios nėra marios, o tik Baltijos jūros užutėkis. Pagal šį planą jas galima prilyginti jūrai, vadinasi, ir tokios pat kompensacijos priklauso, nesvarbu už ką – sūrėjantį marių vandenį gilinant uosto laivybos kanalą, nusekusį Nemuną karštą vasarą, kai iš jo nepriplūsta į marias vandens, ar „žydėjimą” aktyviai dauginantis vandenyje ištirpusį deguonį suryjantiems melsviesiems dumbliams ir prasidedant žuvų dusimui.
Kai kurie panašių idėjų autoriai nuėjo dar toliau. Anot jų, marių žvejai galėtų prilygti ir tarptautinių vandenų žvejams verslininkams, nes Lietuva turi valstybinę vandens sieną su Rusijos Kaliningrado sritimi. Nesvarbu, kad tokiu atveju reikėtų taisyti ir keisti neseniai priimtą Žuvininkystės įstatymą.
Gudriausi žvejoja visur
Žuvininkystės departamento duomenimis, Baltijos jūros priekrantės vandenyse turi teisę žūklauti 104 įmonės, Kuršių mariose – 74. Tačiau šie skaičiai – popieriniai.
Kai ateina stintmetis, yra tokių marių įmonių, kurios žaibiškai neria į priekrantės vandenis ir juose nuleidžia stintinius tinklus. Panašus vaizdelis ir marių vandenyse, kai gerai kimba karšiai ar žiobriai. Tada jūros priekrantės apsukriausi žvejai atsiduria ties Preila ar Pervalka mariose, kur, atrodytų, jų neturėtų būti nė kvapo. Išeitų taip, kad žvejybos kvadratai, iš kurių žvejai teigia negalintys nuklysti nė per metrą, tik kai kuriems. Apsukriausi gali sėdėti ant dviejų kėdžių. Tą patvirtino ir Baltijos žvejybos departamento tarnautojai. Apie 30 įmonių, „migruoja” iš priekrantės į marias ir priešingai. Kitaip tariant, jos ten, kur žuvys ir uždarbis.
Kompensacijos – tik rekomendacija
Gyvenimas įrodė, kad iš priekrantės patekti žvejoti į marias kliūčių nėra. Praktiką lieka įteisinti įstatymu. Tada marių žvejų kryžiaus keliai dėl Europos Sąjungos pinigų pasibaigtų. Žvejojama ir priekrantėje, ir mariose panašiomis žūklės priemonėmis, panašios ir valtys, dorės, laiveliai. Tai kuo vieni už kitus geresni?
Priekrantės žvejams pinigų 2007-2013 metais iš Europos Sąjungos fondų žadama, o vidaus vandenims priskirtose mariose žūklaujantiems – nei kompensacijų, nei lengvatų.
Ilgai sukę galvas Žuvininkystės tarybos nariai Žemės ūkio ministerijai pateikė siūlymą – marių žvejus prilyginti priekrantės verslininkams ir taip problemą išspręsti jų naudai. Tačiau ar šį siūlymą, kad ir avis liktų sveika, ir vilkas sotus, išgirs ministerijos valdininkai – dar anksti net spėlioti.
Priekrantės žvejai tokiu siūlymu nesidžiaugia. Atseit, jei Europos Sąjungos jiems žadamais pinigais reikėtų dalintis su marių žvejais, tai priekrantė liktų nuskriausta. Marių žvejai mano kitaip. Juos prilyginus priekrantės žvejams, anot marių žvejų „Lampetra” susivienijimo vadovo Virginijaus Domarko, tai būtų reali pagalba norintiems palikti žvejybą ir imtis kito verslo.
Tačiau dviem pusėms besitikint pinigų iš Europos Sąjungos fondų gali atsitikti ir taip, kad laimės treti. Pavyzdžiui, gautos lėšos bus nukreiptos žuvų perdirbimo įmonių veiklai stiprinti.