Kuršių nerijos nacionalinio parko (KNNP) direkcijos pateiktos pastabos dėl Klaipėdos miesto bendrojo plano sukėlė uostamiesčio Savivaldybės specialistų nuostabą.
Jiems kyla įtarimų, jog nacionalinio parko saugotojai rūpinasi ne tik unikalia gamta, bet ir galimybėmis valstybės saugomoje teritorijoje paruošti dirvą pelningoms ateities statyboms.
Ar įtarimai pagrįsti, pasidomės Aplinkos ministerijos sudaryta komisija, kuri į Neringą kitą savaitę atvyks reaguodama į kitą „Vakarų ekspreso” rašinį apie KKNP direktorės Aurelijos Stancikienės rūpinimąsi savo motinos gerove.
Prieštaringi siūlymai
Dėl rengiamo bendrojo uostamiesčio plano KNNP direkcija Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Urbanistinės plėtros departamentui raštu pateikė 11 pastabų.
Su jomis susipažinę specialistai Aurelijos Stancikienės vadovaujamos įstaigos siūlymus pavadino pernelyg drąsiais, drastiškais bei vienas kitam prieštaraujančiais. Pavyzdžiui, KKNP direkcija nori, kad Smiltynės rekreacinėje zonoje nebūtų numatyta naujų pastatų ir statinių statyba, išskyrus lengvų konstrukcijų laikinus paplūdimio aptarnavimo įrengimus.
Naujų statybos plotų raginama nenumatyti ir Smiltynės gyvenamojoje zonoje. Tuo metu teritorijoje, esančioje vos už šimto metrų nuo marių, kelią naujoms statyboms prašoma atverti – rekreacinės paskirties zoną Smiltynės g. 18 siūloma įvardinti kaip gyvenamąją-administracinę.
Kęstutis Vaitiekūnas, Klaipėdos savivaldybės administracijos Architektūros ir miesto planavimo skyriaus vedėjo pavaduotojas, sako, jog tokiam keistam KNNP pageidavimui nesiruošiama pritarti.
„Žinia, Smiltynės g. 18 teritorija – tai senasis vilų kvartalas. Dabar čia stovi nacionaliniam parkui priklausantys statiniai: keturių butų gyvenamasis namas, kur keli butai jau privatizuoti, garažas, katilinė, ūkinis pastatas. Ši Smiltynės dalis niekada nebuvo įvardyta kaip gyvenamoji, o jeigu pritartume direkcijos norui paversti šią zoną būtent gyvenamąja-administracine, tai niekas negali garantuoti, jog ateityje čia neatsiras daugiaaukščiai. O tai prieštarauja Smiltynės vizijai”,- „Vakarų ekspresui” sakė K. Vaitiekūnas.
Kitur – jokių statybų
Anot jo, parko noras bendrajame Klaipėdos miesto plane urbanizuotą Smiltynės zoną įvardyti kaip gyvenamąją stebina dar ir tuo, kad, įgyvendinus šį parko direkcijos norą, bendrasis planas prieštarautų Smiltynės detaliajam planui, kuriame įtvirtina rekreacinė minėtos teritorijos paskirtis.
„Galima tik spėti, kas vyktų toliau, jeigu būtų įteisintas toks prieštaravimas. Matyt, ateityje būtų galima daryti kitus žingsnius, kol galop Smiltynėje atsirastų daugiaaukščių…” – aiškino specialistas.
Savivaldybės tarnautojai neoficialiai spėjo, kad jeigu tik būtų pakeista teritorijos paskirtis, tai būtų įmanoma įgyvendinti. Tereikėtų pasirūpinti pastatų privatizavimu, detaliaisiais planais, išskaidyti sklypus ir pradėti pelningas statybas.
Juolab kad KNNP savo siūlymuose ragina Smiltynėje numatyti ir bendrą vandentiekio sistemą, kuri, specialistų skaičiavimais, gali kainuoti milijonus, nors kartu pasisako už naujų statybų nebuvimą.
„O kam reikalinga nauja infrastruktūra, jeigu Smiltynėje gyventojų skaičius neturėtų didėti?” – spėliojo specialistai.
Pasidomės speciali komisija
Priminsime, kad anksčiau Smiltynės g. 18 buvo KNNP direkcijos būstinė, tačiau neseniai direktorė A. Stancikienė inicijavo direkcijos perkėlimą į Nidą. Ar šis žingsnis susijęs su pastabomis bendrojo plano rengėjams?
KNNP direktorė, atsisakanti bendrauti tiesiogiai, į pateiktus klausimus atsakė raštu ir reikalavo jos atsakymų neiškraipyti ir netrumpinti, apeliuodama į Visuomenės viešojo informavimo įstatymą, Žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksą, savo, kaip valstybės pareigūno ir Lietuvos Respublikos piliečio teises bei „atsižvelgdama į Jūsų priešišką tendencingumą mano atžvilgiu”:
Ką ketinate daryti su KNNP priklausančiu turtu, esančiu Smiltynės g. 18, jeigu bus atsižvelgta į jūsų pastabas pakeisti teritorijos paskirtį į gyvenamąją-administracinę?
KNNP priklausantį turtą ketiname naudoti kaip administracinius ir ūkinius pastatus, nekeičiant dabartinės paskirties. Kadangi mūsų pastabos susijusios su Miško fondo žeme bei faktine esamos situacijos analize, nesiūlome minėtų sklypų išimti iš miško fondo, todėl tikslinė žemės paskirtis nesikeis, bet naudojimo būdas – mišrus, pagal dabar egzistuojantį faktą, kadangi ten gyvena 4 šeimos, ir yra administraciniai pastatai. Jūsų nuogąstavimai dėl urbanizacijos nepamatuoti, kadangi būtent reikalavimas palikti miško fondo žemės ribas nepakeistas ir jas pažymėti pagal galiojančius teisės aktus užtvers galimybę bet kokiai naujai statybai. Miško fondo žemėje būtinas Vyriausybės nutarimas.
Kodėl direkcijos statiniai Smiltynės g. 18 nebenaudojami ir kodėl direkcija persikėlė į Nidą? Ar tai pirmasis žingsnis siekiant pakeisti minėtos teritorijos paskirtį?
Visi pastatai naudojami. Pastatų paskirtis nebuvo, nėra ir nebus keičiama.
Jei Klaipėdos miesto bendrajame plane į KNNP pastabas nebus atsižvelgta, kokios bus pasekmės?
Miško fondo žemę būtina pažymėti, norint kad be Vyriausybės nutarimo neprasidėtų jokių, tame tarpe ir administracinių ir rekreacinių, statinių statyba. Jei nebus atsižvelgta į KNNP pastabas, galima didelė teritorijos urbanizacija.
Ar galite pateikti įtikinamų motyvų, kad pritarus Jūsų pastaboms ir pakeitus urbanistinės zonos, kuri Smiltynės detaliajame plane yra vadinama rekreacine, į gyvenamąją-administracinę, šioje vietoje nebus pradėta daugiabučių statyba?
Iš šių dienų patirties KNNP akivaizdu, kad nepriklausomai nuo žemės funkcinės paskirties, daugiabučiai gyvenamieji pastatai dygsta tiek rekreacinės, tiek gyvenamosios paskirties žemėje, skirtumas tik tas, kad kai daugiabučiai statomi rekreacinės paskirties žemėje, jie įvardijami kaip ilgalaikio poilsio apartamentai, ir sėkmingai išparduodami kaip butai. Būtent siekiant išvengti urbanizacijos, KNPP direkcija ir reikalauja, kad bendruoju planu miško fondo žemės ribos nebūtų mažinamos ir keičiamos iš miško paskirties į rekreacinę.
Atvažiuos komisija
Pasidomėjus, ar apie KNNP direkcijos iniciatyvas yra informuota tiesioginė A. Stancikienės viršininkė – Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos (VSTT) vadovė Rūta Baškytė, paaiškėjo, kad ji šiuo metu atostogauja. O R. Baškytės pavaduotojas Vidmantas Bezaras prisipažino iš pradžių sunerimęs, kai sužinojo apie KNNP siūlymus.
„Regis, jokiu kriminalu Smiltynėje nekvepia. Pasikalbėjau telefonu su ponia Stancikiene ir ji paaiškino, jog direkcijai priklausančiame pastate gyvena žmonės, kurie privalo už rekreacinės paskirties žemę mokėti dvigubai daugiau. O jos paskirtį norima pakeisti tik rūpinantis tais žmonėmis. Jie, mano supratimu, ten gyvena jau kelis dešimtmečius”,- mūsų dienraščiui sakė V. Bezaras.
Tiesa, VSTT direktorės pavaduotojas pažadėjo KNNP ketinimais Smiltynėje pasidomėti daugiau: „Po rašinio apie Stancikienės motinos garažą Purvynės gatvėje, Nidoje, Aplinkos ministerijoje sudaryta komisija. Atvažiuosime į Neringą kitą savaitę, tai sykiu ir Smiltynės situacija pasidomėsime.”