Praleisti paskaitas ar pamokas be rimtos priežasties ryžtasi vis mažiau moksleivių ir studentų. Nedarbingumo pažyma tik atitolina atsiskaitymo dieną, bet jo išvengti nepadeda. Rimčiau žvelgti į mokslą skatina ir griežtesnė kontrolė.
Apsimetėlių mažėja
Besinaudojančiųjų gydytojų pasirašytais lapeliais kaip priemone išsisukti nuo atsiskaitymų vis mažiau.
Šeimos gydytoja Vidmantina Timinskienė patikino, kad šiemet simuliuojančiųjų dar nesulaukė.
„Jaunimas noriai lanko pamokas ir paskaitas, nes žino, kad už praleistą laiką teks atidirbti”, – pastebėjo gydytoja.
Trijų dešimtmečių darbo patirtį turinti specialistė pabrėžė, kad suaugusieji taip pat vengia dėl ligos kreiptis į gydytojus.
„Nedarbingumo prašo tik dėl rimtų negalavimų. Anksčiau pasiimti biuletenio žmonės ateidavo kur kas dažniau. Dabar darbdaviai sergančiųjų nepageidauja, todėl, siekdami išvengti nemalonumų, daugelis žmonių į darbą eina sirgdami”, – sakė V.Timinskienė.
Anot jos, pasikeitė ir tėvų požiūris. Užuot paskambinę ir atleidimo nuo pamokų prašę telefonu, daugelis jų pageidauja tiesioginės gydytojo konsultacijos.
„Tėvai nori, kad vaikas būtų apžiūrėtas. Jei prireikia, važiuojame į namus. O išduoti pažymą nematydami paciento nedrįstame”, – pasakojo šeimos gydytoja. Jos teigimu, kontrolė išduodant nedarbingumo pažymas verčia dirbti atsakingai.
Atostogos aukojamos darbui
Išeiti akademinių atostogų turi teisę kiekvienas aukštosios mokyklos studentas. Tačiau tam būtina nurodyti rimtą priežastį. Sveikatos sutrikimas ta priežastimi tampa vis rečiau.
„Pastaruoju metu ypač padaugėjo jaunuolių, kurie akademines atostogas paaukoja darbui. Jaunuoliai išvyksta į užsienį užsidirbti.
Kita grupė studentų pasinaudoja teise pratęsti sesijos laiką. Jau prasidėjus egzaminams, dekanatą jie ima atakuoti prašymais”, – pasakojo Klaipėdos universiteto (KU) Studijų skyriaus vedėja Vanda Strakšienė. Sesija dažniausiai pratęsiama mėnesiui. Šia galimybe, anot V.Strakšienės, pasinaudoja vis daugiau studentų, nes laiku neišlaikiusiems egzaminų gresia skolos.
Kontroliuoja griežtai
Norintieji laikinai sustabdyti studijas pirmiausiai kreipiasi į savo fakulteto dekanatą. KU Socialinių mokslų fakulteto prodekanė Daiva Verkulevičiūtė teigė, kad studentų prašymai griežtai kontroliuojami.
„Gavę prašymą pratęsti sesiją arba imti akademines atostogas, visada teiraujamės, dėl kokių priežasčių tai daroma. Reikėtų pasidžiaugti tuo, kad jaunuoliai į mokslą žiūri rimtai, tad studijas nutraukia tik dėl rimtų priežasčių”, – sakė prodekanė.
Dažniausiai tai būna traumos, nelaimės. Tokiu atveju gaunama gydytojo rekomendacija nutraukti studijas.
D.Verkulevičiūtė pasakojo, kad pats dekanas susisiekia su gydytoju ir teiraujasi, ar studento padėtis tikrai rimta. Taip tikrinama, ar jaunuolis nebando simuliuoti.
Nauja tvarka
Šių metų balandžio pabaigoje KU senato priimtas nutarimas kiek palengvino studentų gyvenimą.
Pagal naująją tvarką išeiti akademinių atostogų daugiau nei vieną kartą per studijų laiką gali kiekvienas studentas. Anksčiau tai padaryti buvo galima tik kartą ir tik dėl ligos, nėštumo ar kitos rimtos priežasties.
„Šia galimybe dažniausiai naudojasi neakivaizdinių studijų studentai. Daugelis jų dirba, tad studijas tenka derinti ir su darbu. Lyginant su visu KU studentų skaičiumi, pratęsiančių sesiją arba imančių akademines atostogas, tikrai nedaug. Semestro metu jų būna vos keliolika”, – sakė Socialinių mokslų fakulteto prodekanė.