Šiandien baigiasi terminas, iki kurio Seime galima registruoti siūlymus, kaip koreguoti kitų metų valstybės biudžeto projektą.
Ekspertai prognozuoja, kad parlamente nesant tvirtos valdančiosios daugumos ateinančių metų biudžetas gali būti panašus į „pageidavimų koncertą”.
Kartu akcentuojama, kad valdžia nevykdo jokių esminių reformų, tačiau vis labiau išlaidauja ir leidžia sau prabangą gyventi pagal deficitinį biudžetą.
Pinigai neaišku kam
„Biudžeto projektas yra tradicinės struktūros ir serga tomis pačiomis ligomis, kaip ir ankstesni biudžetai. Nors jis ir turi programinio biudžeto vardą, realiai jis yra institucijų finansavimo biudžetas. To pasekmė – iš įstatymo projekto ir kelių šimtų puslapių aiškinamojo rašto realiai neįmanoma nustatyti, kas bus padaryta už skiriamas lėšas. Tarkime, Susisiekimo ministerijai skiriamas milijardas litų kelių infrastruktūrai gerinti, tačiau taip ir neaišku, ką konkrečiai ruošiamasi padaryti”, – sako Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidentas Remigijus Šimašius.
Tokią pačią siūlomo biudžeto ydą regi ir banko „DnB NORD” vyriausiasis analitikas profesorius Rimantas Rudzkis.
„Numatyta skirti daugiau lėšų švietimui ir sveikatos apsaugai, tačiau neaišku, kokiems tikslams jos skiriamos, nėra numatyta konkrečių sprendimų, kaip būtų galima pagerinti šių visuomenei itin svarbių sistemų kokybę. Belieka tik spėlioti, ar tie pinigai nedings kaip į vandenį”, – sako analitikas.
Panašiai apie biudžeto politiką praėjusią savaitę atsiliepė ir prezidentas Valdas Adamkus. Anot jo, Finansų ministerija ir valdantieji nesugeba nustatyti svarbiausių prioritetų išlaidoms, o institucijų veikla nėra orientuota į galutinį rezultatą. V. Adamkus taip pat akcentavo, kad kasmet turi būti atlikta pinigų panaudojimo analizė ir įvertinta, kaip naudojami mokesčių mokėtojų pinigai.
R. Rudzkis atkreipia dėmesį, jog daug kalbama apie tai, kad užsienio investuotojai neateina į Lietuvą, tačiau jau antrus metus iš eilės beveik neskiriama lėšų tiesioginiam tokių investicijų skatinimui – pirmiausia pramoninių parkų plėtrai.
„Tikriausiai pinigų neskiriama ne dėl to, kad gailima lėšų, o dėl to, kad nėra kam jų duoti”, – svarstė pašnekovas.
Beribis noras išlaidauti
Kitais metais į valstybės biudžetą ketinama surinkti 19,14 mlrd. litų, o kartu su Europos Sąjungos lėšomis turėtų susidaryti daugiau nei 22 milijardai litų – 14,4 proc. daugiau nei buvo planuota 2006 metais. Numatytos biudžeto išlaidos – 23,5 mlrd. litų – 11,8 proc. daugiau nei šiemet.
„Biudžetas bus dvigubai didesnis nei prieš penkerius metus. Tai rodo ne tik gerą ekonominę Lietuvos padėtį, bet ir pernelyg didelį Vyriausybės apetitą išlaidauti. Nors pajamos auga įspūdingai, biudžeto nesugebama subalansuoti. Birželį, kai Finansų ministerija pateikė preliminarius duomenis apie 2007 metų biudžetą, buvo numatytos milijardu litų mažesnės išlaidos. Kai išaugo pajamų planas, atitinkamai išaugo ir išlaidos. Tad dabartiniai pasisakymai, kad nėra kur sutaupyti ir visos išlaidos yra būtinos, yra ne tik perdėti, bet ir absoliučiai neteisingi”, – sako R. Šimašius.
Kaip abejotinas biudžeto išlaidas jis visų pirma mini lėšas žemės ūkiui.
„Kitąmet šiek tiek sumažės Europos Sąjungos parama žemės ūkiui, tačiau atitinkamai padidinamos valstybės lėšos. Pavyzdžiui, 100 milijonų litų padidinamos tiesioginės išmokos žemės ūkiui. Kyla klausimas, kodėl kitos ekonomikos sritys turi mokėti žemės ūkiui, kai viešai deklaruojama, kad jis nėra pagrindinė Lietuvos ekonomikos jėga ir ateitis?” – sako LLRI prezidentas.
R. Rudzkio teigimu, biudžeto deficitą, esant palankioms ekonominėms sąlygoms, būtų galima pateisinti tik tuo, jei būtų sprendžiamos esminės valstybės problemos, galinčios apsunkinti šalies raidą.
„Jei valdžia turėtų aiškius planus, kaip sustabdyti emigraciją, kaip reformuoti švietimo, sveikatos apsaugos, teisėtvarkos sistemas, kad išaugtų žmonių gyvenimo kokybė, tai būtų galima pateisinti deficitinį biudžetą. Bet jei nėra tokių planų, tai kam tada išlaidauti?” – sako ekspertas.
Anot Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktoriaus Raimondo Kuodžio, mūsų šalyje dėl įvairių politinių priežasčių susiformavo nuolatinių fiskalinių deficitų kultūra ir nesimato, kaip būtų galima iš šio uždaro rato išeiti.
„Praktiškai visos Vyriausybės deklaruoja, kad kuriuo nors laikotarpiu planuoja subalansuoti biudžetą, bet šitie pažadai visada atidedami. Dabar biudžetą žadama subalansuoti 2009 metais, bet manau, kad jiems atėjus, atsiras milijonas priežasčių to nepadaryti. Lietuvą už tokį elgesį nuolat kritikuoja Europos Komisija, bet biudžetas visų pirma turėtų būti subalansuotas mūsų visų labui. Reikėtų vengti ir blogos praktikos perskirstyti perteklines lėšas metų viduryje.
Ne visada bus tokie geri laikai Lietuvos ekonomikai, atsiras jėgų, kurios sustabdys ūkio augimą, ir jei pateksime į tą fazę su biudžeto deficitu, jis, ekonomikai imant stoti, vėliau dar labiau padidės. Be to, gali būti rizika pažeisti Mastrichto biudžeto kriterijus, o tada jau galima sulaukti įvairių sankcijų – net struktūrinių fondų parmos apribojimo. Tiesa, tai jau labiau teorinės galimybės”, – sakė Lietuvos banko atstovas.
Mažesni mokesčiai – tik miražas
Vyriausybės 2006-2008 metų programoje kaip vienas svarbiausių darbų numatyta laipsniškai mažinti gyventojų pajamų mokestį (GPM) bei išnagrinėti galimybes mažinti pagrindinį šio mokesčio tarifą iki 20 proc. Tačiau ateinančių metų biudžeto projektą paruošusios Finansų ministerijos atstovai tvirtina, kad mažinti gyventojų pajamų mokesčio tarifą 2007 metais nesą finansinių galimybių, „nes tai sutrukdytų įvykdyti jau prisiimtus finansinius įpareigojimus”.
„Liūdna, kad praleidžiama ateityje nebepasikartosianti palankiausia per pastaruosius metus situacija sumažinti GPM ir taip akivaizdžiai padidinti Lietuvos ekonominį konkurencingumą bei sudaryti prielaidas vėliau turėti gerą biudžetą, užtikrinant didesnes pajamas gyventojams. Svarbu ir tai, kad nepriimama konkrečių sprendimų dėl mokestinės politikos ateityje. Informacija apie juos būtina verslui, planuojančiam investuoti Lietuvoje. Konkurencingumu mes jau gerokai atsiliekame nuo Latvijos ir Estijos, tad sprendimas nemažinti mokesčių turės skaudžias pasekmes. Ateityje ekonominės problemos tik gilės, tad mažinti mokesčius bus itin sunku”, – prognozuoja R. Šimašius.
Spartesnio GPM mažinimo jau kitais metais ir „Sodros” mokesčių lubų pasigenda ir prezidentas V. Adamkus. Jis siūlo šį mokesti mažinti iki 20 proc. ir greičiau nei yra suplanuota.
R. Rudzkio manymu, reikėtų svarstyti ne tik GPM mažinimo klausimą, bet įgyvendinti mokestinę reformą.
„Be jokios abejonės, GMP reikia mažinti ryžtingai, tačiau kartu reikia taikyti kitas priemones, kurios kompensuotų praradimus. Visų pirma reikėtų naikinti įvairias lengvatas, išimtis, kurios sudaro sąlygas išvengti mokesčių. Mokesčių sistema turi būti gerokai paprastesnė, tarifai mažesni, tačiau bendra surenkama suma neturėtų būti mažesnė nei yra dabar”, – sakė analitikas.
Kovojama už pavienius interesus
R. Šimašiaus nuomone, tai, kad šiuo metu Seime nėra tvirtos valdančiosios daugumos, biudžeto tvirtinimo procedūrą gerokai apsunkina.
„Tokia situacija sudaro prielaidas biudžetą padaryti panašų į pageidavimų koncertą. Kiekvienas politikas gali drąsiau reikalauti pinigų pavienėms interesų grupėms. Tad manau, kad valstiečiams atstovaujantys politikai jokiu būdu nesutiks, jog būtų mažinamos išlaidos žemės ūkiui. Pagrindinės partijos yra įvarytos į kampą ir bus priverstos nuolaidžiauti. Visgi politikai visų pirma turėtų atsižvelgti į ekonominę, o ne politinę realybę”, – sakė LLRI prezidentas.
R. Rudzkis atkreipia dėmesį ir į tai, kad opozicija mielai kritikuoja, bet neteikia jokių solidžių, rimta analize paremtų pasiūlymų.
„Kovojama už pavienius interesus, o ne už aiškią Lietuvos ateities viziją”, – konstatavo pašnekovas.
Praėjusią savaitę Seimo Biudžeto ir finansų komitetas jau svarstė siūlymus į kitų metų biudžeto projektą įtraukti 670 mln. litų išlaidų. Vyriausybei komitetas pasiūlė atsižvelgti į 53 mln. litų vertės pasiūlymus, daugiausiai susijusius su mokyklų, sveikatos, kultūros įstaigų renovacija.
Šiandien – paskutinė diena, kai dar galima užregistruoti kitus pasiūlymus. Pernai Seimo nariai pateikė siūlymų, kuriais biudžete buvo prašoma numatyti beveik 2 mlrd. litų išlaidų.