Apie viešųjų logistikos centrų steigimą Lietuvoje pradėta kalbėti prieš ketverius metus. Tačiau iki šiol nė vienas centras neįsteigtas.
Apsispręsta, kad tokie centrai turėtų būti Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje, o rezervinis tarp Šiaulių ir Panevėžio.
Susisiekimo ministerijos sekretorius Arvydas Vaitkus teigė, kad steigti viešuosius logistikos centrus trukdo laisvos valstybinės žemės stoka. Iniciatyvos nerodo apskritys ir savivaldybės. Strateginėse teritorijose, tinkamose viešiesiems logistikos centrams steigti, yra išparduodama arba grąžinama savininkams žemė, nors bendruosiuose planuose jos yra numatytos viešiesiems logistikos centrams steigti.
Susisiekimo ministras Algirdas Butkevičius tikino, kad geriausia padėtis yra Klaipėdoje, kur kyla mažiausiai nesutarimų. Klaipėdoje logistikos centrui steigti yra numatyti du sklypai daugiau kaip po 100 hektarų. Jie išdėstyti Klaipėdos miesto ir rajono teritorijose. Logistikos centrui steigti bus pasirinkta viena vieta.
Susisiekimo ministerija nusprendė tikslių galimų centrų vietų neviešinti baiminantis, kad jie nebūtų perpirkti.
Kaune logistikos centro vieta paaiškės tik apsisprendus, kur bus „europinės” ir „rusiškos” geležinkelio vėžių sankirtos. Vilniuje yra net 9 vietos, kur galėtų atsirasti toks centras.
Susisiekimo ministerijos sekretoriaus A.Vaitkaus nuomone, Lietuvoje logistikos centrus reikėtų steigti pagal Vokietijos pavyzdį, kur veikia 28 viešieji logistikos centrai. Jie apima teritorijas nuo 55 iki 220 hektarų. Patvirtinus planą, centrai Vokietijoje pradėti steigti 1980 metais nuo pirmojo „startinio” centro ir įgijus patirties toliau steigti kiti. Visiems centrams yra būdinga tai, kad jie pastatyti prie geležinkelio.
Vienas iš siūlymų yra ir Lietuvoje viešųjų logistikos centrų steigimo projektų įgyvendintoju skirti bendrovę „Lietuvos geležinkeliai”. Kol kas neapsispręsta, kas bus Lietuvos logistikos centrų valdytojas.
Transporto investicijų direkcija yra užsakiusi studiją, kur būtų išnagrinėtas viešųjų logistikos centrų steigimo Lietuvoje poreikis ir vietos, parengti specialieji planai susieti su šalies Bendruoju planu ir su visų transporto rūšių numatomais keliais. Kol toks planas neparengtas, neįmanoma pradėti spręsti žemės klausimų. Šiuo metu rengiama planuojamos studijos pirmojo etapo techninė užduotis.
Manoma, kad logistikos centrus tikslingiausia steigti didelių miestų priemiesčiuose, kad sunkiajam krovininiam transportui netreikėtų važiuoti į miesto teritoriją. A.Vaitkus sakė, jog pagrindinė centrų steigimo sąlyga bus tokia, kad į logistikos centrą turi ateiti ne mažiau kaip dviejų rūšių transporto srautai.
2007-2013 metais viešųjų logistikos centrų steigimui iš ES Sandraugos fondo yra numatyta 219 milijonų litų. Šie pinigai turėtų būti panaudoti logistikos centrams Vilniuje ir Klaipėdoje steigti.
Logistikos centrams mūsų šalyje steigti yra įkurta Viešųjų logistikos centrų plėtros ir veiklos priežiūros nuolatinė komisija prie Tranzito komiteto. Nutarta, kad komisijos nariai artimiausiu metu susitiks su apskričių viršininkais ir tarsis dėl centrų steigimo. Lietuvoje, kaip ir Vokietijoje, planuojama pradėti nuo pirmo „startinio” centro įsteigimo ir tik po to, įgijus patirties ir kompetencijos, steigti kitus reikalingus viešuosius logistikos centrus.
Kur bus steigiamas pirmasis logistikos centras, kol kas nėra tiksliai žinoma. A.Vaitkus mano, kad Klaipėdos logistikos centro steigimas bent šiuo metu atrodo labiausiai progresyvus ir galintis tapti pilotiniu projektu. Tačiau vertinant pagal Lietuvos strategiją svarbūs yra visi trys – Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos logistikos centrai.