Jau anksčiau rašėme, kad Kuršmarės ne pirma savaitė tuštokos: jose beveik neliko žvejų mėgėjų, nes iš esmės žuvis nekimba. Prabėgęs savaitgalis tai dar kartą tą situaciją patvirtino. O dar užpūtė gūsingi vėjai, vyravo šalti orai, nekilo noras net plaukti į marias.
– Jau senokai nebežvejoju, – paklausta atsakė aistringa marių meškeriotoja Jadvyga, kurios sugebėjimus gaudyti sterkus ar karšius garbiai pripažįsta patyrę žvejai. – Jau ir savo valtį iškėliau iš vandens. Taigi vasaros ir rudens sezoną baigiau. Lauksiu žiemos ir poledinės žūklės malonumų.
Šaltesni orai – šiokia tokia paguoda lydekų meškeriotojams. Atkaklių ir darbščių vyrų su spiningais dar sutinki prie upių ir kanalų. Kai kam pavyksta, kiti tik kimbant pajunta, bet grobuonė nutrūksta.
Laimė nusišypsojo entuziastams, žvejojusiems sekmadienį Skirvytėje. Jie suviliojo nemažų karšių, išalkusių riebių sliekų.
Sėkmė lydi jau mūsų pažįstamą Petrą, kuris per savaitę 2-3 kartus meškerioja Danėje arba Trinyčių tvenkinyje.
– Praėjusią savaitę buvo palankus oras, – sako jis. – Danėje bandžiau laimę berods trečiadienį. Pasisekė. Su dugnine ilgokai ir atsargiai vargau, kol apraminau užkibusį stambų karšį. Sunku buvo jį iškelti ant kranto be graibšto. Kai pasvėriau, pasirodo, žuvis – 2,5 kilogramo. Sutikite, kad tai solidus laimikis. Ne kiekvienam marių meškeriotojui toks pavyksta.
Petrui sekasi. Kitą dieną jis žvejojo savo kaimynystėje – Trinyčių tvenkinyje. Per tris valandas sugavo apie penkis kilogramus nemažų karosų. Savo įprastoje vietoje, 80 centimetrų gylyje. Reikia mokėti ir žinoti, kur meškerioti.
– Dabar jau šaltoka, – samprotauja mėgėjas, – reikės ieškoti didesnio gylio.
Patyrusį žveją mėgėją Valių stebina įdomus reiškinys. Jis dažnai meškerioja Smiltynės pakrantėje. Anksčiau tokiu metu mėgėjai džiaugdavosi plekšnėmis. Tiesa, jos smulkios, bet sėkmingai kibdavo. Na, o šiemet plekšnės kažkur dingo, nors srovė tekėjo iš jūros, ir kitos oro sąlygos būdavo tokiai žvejybai palankios. Prisiminus prabėgusį sezoną, jis kažkoks „nenormalus”: dažnai ir geru oru nekibdavo, o, žiūrėk, sąlygos nors prastos, o karšių ir sugauta.
Savaitgalis nieko gero nežadėjo menkių meškeriotojams. Stiprūs vėjai net nesukėlė noro ir galimybių išplaukti į jūrą.
Įdomu, ką mėgėjams atneš lapkritis? Būdavo metų, kai šio mėnesio viduryje kantrieji žvejai atplaukdavo prie Kiaulės Nugaros ir gilesnėse vietose sėkmingai gaudydavo patrauklaus dydžio plekšnes. Tiesa, jų kibimo momentą retokai pastebėdavo (bangavimas), bet nuojauta pasakydavo, kada reikia sukti ritę. Kaip žinia, plekšnės nenutrūkdavo: jos masalą tvirtai įsikąsdavo, o mažesnį – visai prarydavo.