Šią savaitę Žemės ūkio ministerija Kauno apskrities savivaldybių žemės ūkio specialistams surengė seminarą „Kaimo plėtros planas – esminiai pokyčiai kaime”, kuriame aptarti Kaimo plėtros 2004-2006 m. plano įgyvendinimo Kauno apskrityje rezultatai, pažvelgta į naujojo finansinio plano, kuris bus vykdomas 2007-2013 m., perspektyvas ir atsakyta į daugelį žemdirbiams rūpimų klausimų.
Šiemet Kaimo plėtros 2004-2006 m. plano parama siekė pasinaudoti beveik 121 tūkst. Lietuvos ūkininkų. Remiantis Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos duomenimis, per daugiau kaip du mėnesius trukusį paraiškų teikimą gauta beveik 6,5 tūkst. Kauno apskrities ūkininkų paraiškų. Kaip ir ankstesniais metais, šiemet aktyviai teiktos paraiškos pagal įvairiais KPP priemones: Kaišiadorių rajone pateikta 2400 paraiškų, Birštono r. – 31, Jonavos r. – 686, Kauno r. – 557, Kėdainių r. – 314, Prienų r. – 1352, Raseinių r. – 1 118.
Kauno apskrityje daugiausiai paraiškų pateikta pagal KPP priemonę „Mažiau palankios ūkininkauti vietovės ir vietovės su aplinkosaugos apribojimais”, nors šioje apskrityje prie mažiau palankių vietovių yra priskiriamos tik atskiros seniūnijos. Kaip ir visoje Lietuvoje, viena populiariausių buvo priemonė „Ankstyvo pasitraukimo iš prekinės žemės ūkio gamybos rėmimas”. Gautos paraiškos liudija, kad vis daugiau Kauno apskrities ūkininkų siekia gaminti populiarėjančią ekologišką produkciją, auginti retų veislių paukščius ir gyvulius, nori restruktūrizuoti savo pusiau natūrinius ūkius arba ūkius modernizuoti pagal Europos Sąjungos Pieno ir Nitratų direktyvose numatytus standartus. Šiuo metu pretenduoti į KPP paramą žemdirbiai dar gali pagal vienintelę KPP priemonę – „Žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku”. Norintieji apželdinti mišku žemės ūkio paskirties plotus gali teikti paraiškas iki š.m. gruodžio 22 d.
Seminare aptariant naująją Kaimo plėtros 2007-2013 m. programą, pabrėžta, kad paramos priemonių sąrašas išsiplės, tačiau keisis kai kurios sąlygos paramai gauti. Yra numatyta, kad pareiškėjas turės įsipareigoti nekeisti projekto įgyvendinimo vietos ir sąlygų, gyventi kaimo vietovėje, neparduoti ar kitaip neperduoti kitam asmeniui už paramos lėšas įsigytos nuosavybės mažiausiai penkerius metus nuo sprendimo suteikti projektui paramą priėmimo. Maksimali paramos suma daugumai investicinių priemonių – 200 tūkst. eurų. Prioritetas bus teikiamas tiems, kurie dar nėra gavę ES paramos.
Norintieji gauti paramą privalės gyventi ar dirbti kaimo vietovėje 2 metus, o dalyvaujantieji priemonėje „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas” – 3 metus. Pareiškėjai, parašantys paramos pagal investicines priemones, turės apdrausti paramos lėšomis įgytą turtą, pasėlius ir gyvulius. Daug dėmesio bus skiriama Geros ūkininkavimo praktikos reikalavimų laikymuisi. Paramą bus galima ir paveldėti, tačiau paveldėtojas turės atitikti nustatytas sąlygas ir perimti visus įsipareigojimus. Paramos bus galima kreiptis 2 kartus per 2007-2013 m. laikotarpį.
Kaimo plėtros 2007–2013 m. programos lėšas numatyta paskirstyti pagal keturias kryptis. Pirmąja kryptimi siekiama didinti žemės ūkio ir miškininkystės sektoriaus konkurencingumą. Antroji kryptis – aplinkos ir kraštovaizdžio puoselėjimas. Trečioji – gyvenimo kokybės kaime gerinimas, kaimo žmonių veiklos įvairovės skatinimas. Ketvirtoji – kaimo žmonių iniciatyvos, bendruomeniškumo skatinimas (Leader+ metodas).
Kauno apskrities savivaldybių žemės ūkio specialistų teigimu, regiono žemdirbiai nėra pasyvūs stebėtojai, jie domisi visomis ES teikiamomis finansinėmis galimybėmis. Ypač jiems rūpi parama jauniesiems ūkininkams ir žemės ūkio valdų modernizavimui – Nitratų direktyvos reikalavimų ir naujai privalomų ES standartų įgyvendinimui, investicijoms į žemės ūkio valdas, prekinių žemės ūkio produktų, pagamintų ūkyje, apdorojimui.
Seminare informuota, kad žemės ūkio valdų modernizavimui 2007-2013 m. bus skirta 398,208 mln. litų. Paramą gaus užsiimantys žemės ūkio produkcijos gamyba fiziniai, juridiniai asmenys arba jų grupės, žemės ūkio kooperatinės bendrovės. Prioritetas bus skiriamas gyvulininkystei, linininkystei, sėklininkystei, daržininkystei, sodininkystei, uogininkystei, rapsų auginimui, grūdų džiovyklų įrengimui ūkininkų ūkiuose. Pareiškėjai, dirbantys ne mažiau kaip 2 metus, pateikę verslo planą, galės įsigyti ne senesnės kaip 2 metų žemės ūkio technikos, kurti infrastruktūrą – tiesti ir remontuoti ūkinės paskirties kelius, drenažą, kanalizaciją, vandentiekį, artezinius gręžinius laistymui, jei tai susiję su žemės ūkio produktų gamyba ar apdorojimu ir paruošimu realizacijai, statyti gamybinius pastatus, modernizuoti grūdų saugyklas ir t.t.
Jaunieji ūkininkai nuo 2007 m. galės gauti maksimalią vienkartinę įsikūrimo išmoką – 40 tūkst. eurų. Iš viso jų įsikūrimui bus skirta 62,24 mln. litų. Valdos, kurioje kuriamas ūkis, dydis turės būti ne mažesnis kaip 20 ha nuosavos žemės, o sodininkystės, daržininkystės, vaistažolininkystės, uogininkystės ir gėlininkystės valdos – ne mažiau kaip 4 ha nuosavos žemės. Ypač svarbu tai, kad pareiškėjas, norintis kurti ūkį ir gauti paramą, kaime turės būti faktiškai gyvenęs ne mažiau kaip 3 metus, į kuriuos įskaitomas laikas reikalingam išsilavinimui įgyti.