Į vieną iš jau tradiciniais tapusių Etnokultūros centro organizuojamų „Folkloro vakarų senamiestyje” užklydę turistai iš Čekijos ir Slovakijos tvirtino, jog mūsų liaudies šokiai – solidūs bei rimti.
Naują programą „Eino per kėimielį” pristatę Žemaičių kultūros draugijos Klaipėdos miesto skyriaus folkloro klubo „Žemaičių alkierius” nariai džiaugėsi, jog vakaras šįkart sulaukė nemažo būrio žiūrovų.
Dainuoja ir penkiems klaustytojams
„Etnokultūros centro kiemelyje mūsų kolektyvas vakarojo iš viso jau trečią kartą, o šiemet – pirmą. Esame labai patenkinti – nors ateina ir penki žmonės, mes džiaugiamės, kad galime suteikti jiems džiaugsmo, o šiandien žmonių buvo tikrai nemažai. Kai žiūrovų tiek daug, ir energijos turime daugiau”, – sakė kolektyvo narė Irena Račkauskienė.
Klaipėdietė ponia Aniceta, paklausyti liaudies dainų ir pašokti atsivedusi ir proanūkėlę Odetą, tikino tokias vakarones labai mėgstanti ir čia apsilankanti dažnai.
„Anksčiau ir pati šokau, dainavau, dabar irgi ateinu į folkloro koncertus. Mėgstu ir naujovišką muziką. Atsivedu proanūkėlę, nes ji labai mėgsta dainuoti bei šokti, čia kartu su visais pašokame”, – sakė ponia Aniceta.
Į turą po Lietuvą atvykę turistai iš Čekijos ir Slovakijos, vakaronės metu vaikščioję po Klaipėdos senamiestį ir atsitiktinai užklydę į Etnokultūros centro kiemelį, taip pat buvo pašokdinti.
„Pažiūrėkite, įspūdis matosi tiesiog jų veiduose, net klausti nereikia”, – paklausta apie užsieniečių nuotaiką tvirtino grupės gidė.
Smagiai ratelyje besisukusi iš Slovakijos sostinės Bratislavos atvykusi Ana Nagyova džiūgavo, kad neplanuotai pavyko pamatyti tokią programą ir net joje dalyvauti.
„Jūsų tautiniai drabužiai ir šokiai labai gražūs, tiesiog puikūs. Žinoma, jie labai skiriasi nuo slovakiškų – mūsų temperamentas visiškai kitoks. Čia šokiai ir dainos tokie solidūs ir rimti”, – dalijosi įspūdžiais slovakė.
Iš knygų nesimoko
„Aš rokousiu žemaitiška, mun tep lengviau”, – paprašyta papasakoti, iš kur semiasi liaudies dainų ir idėjų tautiniams drabužiams, perspėja I. Račkauskienė.
Ji patikino, jog kolektyvo moterys drabužius siuvasi pačios.
„Perkame medžiagą, siuvame ir siuvinėjame. Pažiūrėkite – visų „žiursteliai” skirtingi. Mano mamytė dar savo jaunystėje į pagalvėlių drobelę įsiūdavo mezginių. Jos dirbinukus ir pasiėmiau kaip pavyzdį. Iš savo mamų mokėsi ir kitos kolektyvo moterys”, – pasakojo I. Račkauskienė.
Anot moters, apie 40 šokių ir 70 dainų savo repertuare turintis „Žemaičių alkierius” iš knygų nesimoko. Prisimenamos tėvelių mokėtos dainos, joms pritaikomos melodijos.
„Būna, ateina mergelė jaunesnė, ir jos mamytės dainos jau yra naujesnės. Padainuojame ir tokią, bet tų naujoviškų – ne. Sakom, ateikit, žemaičiai, pas mus, bet atsineškit kartu kokį prisiminimą iš senų laikų ar kokį šokį. Viskas pas mus yra iš atminties”, – šypsosi I. Račkauskienė.
Ji tikina, kad jau 16 metų dirbantis šiuo metu apie 40 žmonių turintis kolektyvas yra lyg viena didelė šeima. Kiekvieną pirmadienį pasimokyti šokių, parepetuoti ir pabendrauti susitinkantys folkloro mėgėjai per savaitę spėja vienas kito pasiilgti.
Tradicijas išlaikė
„Folkloro vakarus senamiestyje” Etnokultūros centras pradėjo organizuoti pernai. Jų metu čia renkasi norintieji liaudiškai pavakaroti – jie gali pašokti, pažaisti, padainuoti kartu su folkloro kolektyvais.
Kartą per mėnesį kviečiami kolektyvai iš Klaipėdos, Palangos, Dovilų ir kitur.
„Čia ne koncertas, o bendravimas, buvimas kartu”, – tikino etnologė Valerija Jankūnaitė.
„Seni žmonės labai mėgsta pasakoti apie savo vaikystę, o čia jie tai daro daina ir šokiu. Pavaišina ir tradiciniais žemaitiškais valgiais. Bendrą kalbą jie randa su visais, įtraukia ir žiūrovus, o scenos ir mikrofonų čia nereikia”, – sakė V. Jankūnaitė.
Etnologė pastebi, kad vis mažiau lietuvių dainuoja ir šoka, vis daugiau tiesiog žiūri ir klausosi, tačiau mūsų tauta dar yra išlaikiusi senas dainavimo tradicijas.
„Kolektyvo žmonės moka išeivių ir kitokių senųjų dainų, jų visas gyvenimas praėjo jas dainuojant, šokant. Tai labai domina užsieniečius. Jie stebisi, kad pas mus net vaikai su tautiniais drabužėliais šoka, dainuoja, ir viso to yra išmokę natūraliai – iš savo senelių. Užsieniečiai, pavyzdžiui, atplaukusieji su kruiziniu laivu „Constellation”, su nostalgija žiūri ir į mūsų amatus, nori kartu pabūti, pašokti, nes jie jau šito nebeturi”, – sakė V. Jankūnaitė.
Giedrė Norvilaitė
„Vakarų ekspresas”