Mokslininkai jūros dugne rado netikėtų dalykų

Vakar iš bendros Klaipėdos ir Ščecino jūreivystės universitetų mokslinės ekspedicijos Baltijos jūroje grįžo lenkų mokomasis laivas „Navigator XXI”.

Projektui vadovavęs Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo instituto direktoriaus pavaduotojas, mokslinis bendradarbis dr. Saulius Gulbinskas patikino, kad ekspedicija buvo labai naudinga.

Bendromis Lenkijos ir Lietuvos lėšomis šeši lietuvių mokslininkai išplaukė tirti Baltijos jūros formavimosi istorijos faktų, dabar vykstančių nuosėdų formavimosi procesų, pasidomėti dugno biotopais.

Pagal mūsų mokslininkų parengtą jūros dugno tyrimo programą buvo renkama medžiaga trijose Baltijos jūros vietose: tarp Nidos ir Juodkrantės, tarp Palangos ir Šventosios, už Butingės naftos terminalo jūros link.

Dirbta 20-45 m gylyje. Pasak S. Gulbinsko, bandydami nustatyti senąsias jūros krantų linijas, likusias po vandeniu, mokslininkai rado dar nežinomų krantinių darinių.

„Naujovė ir tai, kad nuosėdų mėginių imta iš dviejų metrų gylio. Ištyrę jas, palyginsime gautus duomenis su senesniais, – pasakojo S. Gulbinskas. – Jūros dugną tyrėm įvairiais metodais. Visa surinkta medžiaga bus apdorota kompiuterinės programos, interpretuojama ir analizuojama. Maždaug po 4-5 mėnesių šie duomenys bus paskelbti.”

Beje, mokslininkai domėjosi, ar įmanoma iš jūros dugno paimti smėlio paplūdimiams pamaitinti. Mokslinis bendradarbis patvirtino, kad tokių vietų aptikta bent dvi.

„Smėlio tikrai užtenkamai yra už 15-20 km nuo Klaipėdos. Aišku, prieš pradedant konkrečius darbus, tas teritorijas reiktų ištirti detaliau.”

Lenkų mokslinis mokomasis laivas turi unikalią įrangą jūros dugno reljefui tirti, įvairiems objektams aptikti: sonarą, Škotijoje pagamintą robotą, galintį judėti visomis kryptimis ir fotografuoti vaizdus apsisukdamas 360 laipsniu kampu, bei kt. Tad tokia technika pasinaudota ir ieškant įdomių povandeninių objektų.

„Po vandeniu rasta tikrai įdomių dalykų: aptikom 2-3 nuskendusius laivus. Iš kokių jie laikų, neaišku, bet vienas yra net 100 m ilgio. Galbūt vėliau juos galės ištirti ir narai. Be to, tai puikus objektas rekreacijai, turizmu”, – sakė mokslinis bendradarbis.

S. Gulbinskas džiaugėsi, kad ekspedicija pavyko puikiai: surinkta visa reikalinga medžiaga, ištirta ir padaryta viskas, kas ir planuota.

Lina Narbutaitė

„Vakarų ekspresas”

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Švietimas su žyma , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.