Vietą Kauno komandos starto penkete A.Bagatskis kol kas garantuoja tik trims krepšininkams
39 metų latviui Ainarui Bagatskiui šis sezonas bus labai svarbus. Nuo to, kaip pradedančiajam treneriui seksis vadovauti Kauno „Žalgirio” krepšininkams, priklausys daug kas – jo autoritetas komandos ir sirgalių akyse, tolesnė ateitis „Žalgiryje”.
Lengvai bendraujantis vakarykštis Latvijos krepšinio snaiperis turi daug ambicijų tapti ir geru treneriu. Pavasarį tapęs „Žalgirio” strategu, jis visa širdimi ir protu pasinėrė į šį darbą.
Ne mažiau svarbus šis sezonas bus ir visai „Žalgirio” komandai. Žūtbūt reikės susigrąžinti LKL ir BBL čempionų vardus bei sėkmingai kovoti Eurolygoje, nes kartu su šiuo sezonu prasidėjo ir naujas trejų metų reitingų ciklas.
„Kauno dienoje” – interviu su A.Bagatskiu.
Vyksta komandos lipdymo procesas
– Treneri, ar jau pasirengėte Eurolygos sezonui?
– Regis, pasirengėme, bent jau visus suplanuotus darbus atlikome. Aišku, iki tobulybės dar toli. Buvo objektyvių ir subjektyvių priežasčių, kurios kartais trikdė darbą.
– Stebint LKL ir BBL rungtynes, išskyrus šeštadienio dvikovą su „Šiauliais”, susidarė įspūdis, kad „Žalgiris” žaidžia nestabiliai.
– Manyčiau, taip atrodė todėl, kad iki šiol dar neturėjome rimtų problemų nė su vienais varžovais. Žaidimas bangavo, kai lyderius keitė jaunimas. Stengiausi išnaudoti kuo daugiau krepšininkų, beje, taip elgsiuosi ir ateityje. Keičiau žaidėjus ir tuomet, kai situacija to nereikalavo, tiesiog norėjau paskirstyti visiems žaidimo laiką. Kita vertus, visos sudėties žaidžiame dar tik tris savaites, krepšininkai iš savo šalių rinktinių susirinko skirtingos psichologinės ir fizinės būsenos. Visą vasarą jie rengėsi vienoms varžyboms, dabar jau reikia galvoti apie kitas, todėl kartais pasitaiko atsipalaidavimų. Bandau rasti motyvų, kad jie vėl norėtų kovoti. Man labiausiai nepatinka, kai krepšininkai išbėga į aikštę tik žaisti – be noro ir užsidegimo.
Manau, dar maždaug mėnesį komandoje vyks lipdymo procesas, kad vieni kitus geriau suprastume. Kiekvienas žaidėjas turi tiksliai žinoti savo vaidmenį komandoje.
Taktika pasikeitė iš pagrindų
– Kas Jus labiausiai jaudina: gynyba, puolimas, susižaidimo stoka, o galbūt trumpas atsarginių žaidėjų suolas?
– Mūsų atsarginių suolas, sakyčiau, ne trumpas, bet jaunas, todėl kai kada ir neprognozuojamas. Gynybos klaidų pasitaikydavo viename ar kitame rungtynių kėlinyje, bet kai tik gerai sužaisdavo puolime, susitvarkydavo ir gynyba. Dėl to keista, nes krepšinyje dažniausiai būna atvirkščiai. Buvo rungtynių, kai du ketvirčius sužaisdavome tiesiog idealiai, po to pradėdavo kažko trūkti. Tai – tik susitelkimo problema.
Man labai nepatiko du pirmieji rungtynių su „Sakalais” kėliniai, kai visiškai nesigynėme. Gerai puolėme, žaidėme beveik be klaidų, o rezultatas buvo lygus. Priežastis buvo viena – žaidėjai nesigynė. Jie jautė, kad vis tiek įmes daugiau. Bet taip negali būti, nes Eurolygoje tokių klaidų niekas nedovanos. Todėl per pertrauką man teko kalbėti stipriai pakeltu tonu. Tad viską apibendrinęs galiu sakyti, kad gynyba man kelia didžiausią rūpestį.
– Šį sezoną parengėte naują taktiką ar dar ką nors naudosite ir iš Antano Sireikos laikų?
– Puolimo taktiką pakeitėme iš pagrindų, pritaikydami ją turimiems komandos žaidėjams. Kol kas puolimas mane džiugina – žaidėjai daug juda, greitai „vaikšto” kamuolys. Gynybos taktiką taip pat keitėme, tik kai kurias detales palikome. Svarbiausia – komandinė gynyba.
Mes labai gerai ginamės vienas prieš vieną. Bet jeigu kas nors praleidžia savo varžovą, tolesni komandos veiksmai ne visada būna teisingi. Šiuo atžvilgiu dar turime daug dirbti, kad pradėtų veikti tarpusavio ryšiai – kas keičiasi, kas kam į pagalbą eina. Tam reikia laiko, bet mes jo jau nebeturime.
– Ar Jūs iš tų trenerių, kurie turi tvirtą starto penketą?
– Vienareikšmiškai atsakyti sunku. Man norisi stabilumo ir aš norėčiau turėti starto penketą. Manau, ir žaidėjams geriau, kai jie žino, ko tikėtis. Bet žaidžiant LKL ar BBL čempionatuose mes stabilaus starto penketo neturėsime. Galiu pasakyti, kad visada starto penkete žais tik trys krepšininkai.
– Kurie?
– Tanoka Berdas, Markas Popovičius ir Paulius Jankūnas. Iki šiol mes geriausiai žaisdavome būtent tada, kai aikštėje būdavo ši trijulė. Bet pasireikšti galės visi, nes nenoriu, kad dar iki Naujųjų metų visi išsektų ir po to reikėtų galvoti ne apie žaidimą, o apie tai, kaip žaidėjams atgauti jėgas. Visiems savas laikas, tik reikia kantrybės.
Ekipa draugiška kaip niekada
– Treniruotėse ir rungtynėse buvo galima pastebėti labai šiltus visų žaidėjų tarpusavio santykius. Ar galima sakyti, kad atmosfera komandoje šį sezoną daug geresnė?
– Štai čia problemų tikrai neturime jokių. Visi tarpusavyje bendrauja, vieni kitiems padeda. Nėra taip, kad lietuviai bendrautų sau, užsieniečiai – sau. Lietuviai mielai padeda bet kokiu klausimu naujokams, kurie yra labai komunikabilūs. Gerai ir tai, kad visas draugystes jie pamiršta treniruotėse – aikštėje draugų nelieka. Kuo jie agresyviau kovos treniruotėse, tuo lengviau kautis bus rimtose varžybose.
– Kaip galite apibūdinti „Žalgirio” naujokus?
– Tenka pripažinti, kad užsieniečiai bus pagrindiniais komandos žaidėjais. Nesakau, kad jie visada bus lyderiai, nes taip pat yra ir keturi lietuviai, kurie jau turi Eurolygos patirties ir bet kada gali imtis iniciatyvos.
Hanas Motola turėtų pakeisti Darjušą Lavrinovičių. Aišku, jį pakeisti bus sunku, bet suomis yra įvairiapusis žaidėjas ir statistiniai duomenys rodo, kad jis gali žaisti labai gerai.
Apie Marką Popovičių daug kalbėti turbūt nereikia, nors 24 metų kroatas, mano akimis, kaip žaidėjas, dar nepasiekė brandos. Jis kartais žaidžia kaip labai patyręs krepšininkas, kartais jam norisi elgtis truputį vaikiškai, skubant atsilošti ir tuomet reikia jį raminti.
Marselo Mačado netektis labai skaudi, nes šis žaidėjas į Kauną atvyko puikiai pasirengęs ir iškart įsiliejo į komandą. Kirkas Penis yra puikus metikas, bet jam stinga mums būdingo krepšinio supratimo, ypač ginantis. Tai suprantama, nes jis pratęs prie tipinio amerikietiškojo krepšinio. Tačiau Kirkas turi geros patirties, kurią įgijo praėjusį sezoną žaisdamas „Maccabi” ir šių metų pasaulio čempionate. Jo pasitikėjimas savimi mums pravers.
Vaidui Pečiukui „Žalgiryje” viskas nauja, todėl jis dabar dar tik bando adaptuotis. Kitas treniruočių lygis, kiti reikalavimai, kiti partneriai. Tikiuosi, iki Naujųjų metų jis perpras mano reikalavimus.
Vytenis Jasikevičius ir Vladimiras Štimacas – buvę jaunimo komandos lyderiai. Pagal situaciją aš stengsiuosi suteikti jiems žaidimo laiko. Kaip ir visi normalūs žaidėjai, jie kol kas nepatenkinti tuo, kad mažai juos leidžiu į aikštę, bet aš tuo tik džiaugiuosi – juo jie bus piktesni, juo labiau stengsis. Šiaip jie netgi laisvomis dienomis eina į sporto salę treniruotis, man jau netgi teko prašyti salės prižiūrėtojo, kad jų nebeįleistų, nes persistengs.
C grupės favoritai aiškūs
– Ką manote apie būsimus varžovus Eurolygos C grupėje?
– Favoritai aiškūs – Maskvos ir Barselonos klubai. CSKA išsaugojo visą sudėtį, be to, sugrįžo Deividas Andersenas. Barselonos ekipa, nors Ispanijos čempionate kol kas neblizga, taip pat turi galingą sudėtį ir biudžetą. Būtų kvaila tikėtis, kad jie Eurolygoje žais silpnai.
Pagal žaidėjų pavardes mažiau galingai atrodo nebent Po Ortezo „Elan Bearnais”. Matėme juos Prancūzijoje, jie sunkiai žaidžia nacionalinėse pirmenybėse. Bet sutikimo su sūriu ir vynu negalime tikėtis, nes gali būti nemalonių staigmenų.
Likusios penkios komandos, manau, bus panašaus pajėgumo. „Napoli”, „Aris” savo salėje daro stebuklus. Simonas Serapinas norės parodyti, ką gali iš tikrųjų. „Ulker” žaidžia arba labai gerai, arba blogai, vidurinio varianto nebūna. „Benetton” pajėgumas taip pat žinomas. Be to, visų komandų amžiaus vidurkis gerokai didesnis nei mūsų, o Eurolygą iki šiol laimėdavo būtent labiausiai patyrusios komandos.
Bet mūsų jaunimas ambicingas, be kompleksų, nepaiso autoritetų, todėl šiuo atžvilgiu galiu sakyti, kad „Žalgirio” sudėtis – optimali. Dabar svarbiausia – kuo greičiau pajusti savitarpio supratimą, nes noro dirbti ir laimėti netrūksta niekam.
Santykiai su buvusiais draugais pasikeitė
– Kaip pasikeitė Jūsų santykiai su žaidėjais, kurie neseniai buvo Jūsų komandos draugais? Tanoka Berdas į Jus kreipiasi „treneri” ar vardu?
– Iš tiesų tai truputį keblus klausimas. Bet dabar jau viskas gerai. Žaisdamas „Žalgiryje” su komandos draugais buvau labai artimas, puikiai žinojau visą komandos virtuvę. Kai tapau treneriu, šiuos santykius turėjau iškart nutraukti. Žinojau, ką galiu ir negaliu sau leisti, juk galioja tam tikros padorumo ir etikos normos. Kai kuriems žaidėjams prireikė laiko, kad tai pajustų ir suprastų, kad santykiai turi pasikeisti.
Dabar yra toks geras angliškas žodis „coach” (treneris – red.), kuriuo į mane žaidėjai kreipiasi. Tiesa, būna, kad užsimiršę pašaukia vardu ir tuoj puola atsiprašinėti. Bet pasijuokiame ir paprašau, kad neatsiprašinėtų dėl to. Juk visiems situacija dar yra nauja.
– Ar įžymųjį „Žalgirio” ir „Maccabi” mačą Tel Avive dažnai prisimenate?
– Deja, taip. Prieš kelias dienas tokio klausimo sulaukęs Tanoka man guodėsi, kad visi prisimena tas rungtynes. Skaudu iki šiol, bet toks yra sportas.
– Kada labiau jaudinotės – pavasarį, kai netikėtai tapote „Žalgirio” treneriu, ar dabar, kai pats rengėte komandą sezonui ir tapote už viską atsakingas?
– Nemanau, kad pavasarį nebuvau atsakingas už komandos rezultatus. Kai priėmiau „Žalgirio” pasiūlymą, prisiėmiau ir atsakomybę, todėl jaučiuosi atsakingas už pralaimėjimus LKL ir BBL čempionatuose ir jokiu būdu nesakau, kad už tuos rezultatus turėtų būti atsakingi buvę treneriai ar komanda. Bet nesijaudinau nei tada, nei dabar.
– Negali būti.
– Na, yra gal tik nedidelis starto jaudulys. Bet jis ir turi būti. O kai prasidės varžybos, viskas pasimirš, nes apie jaudulį nebus kada galvoti.
Mokosi doktorantūroje
– Aišku, kad „Žalgiriui” reikės susigrąžinti LKL ir BBL čempionų vardus. O kokie rezultatai Eurolygoje Jus patenkintų?
– Na, kol kas man niekas nesakė, kad turiu laimėti Eurolygą. Man pirmoji užduotis yra įveikti grupės barjerą. Po to, kai matysime savo galimybes, galėsime jas lyginti su kitomis komandomis, galėsime kelti kitas užduotis.
– Jau pamėgote trenerio darbą ar širdyje dar esate žaidėjas?
– Aš „kaifuoju” šitame darbe. Tai, ką dabar darau, man teikia didžiulį malonumą. 5-6 metus, kai dar pats žaidžiau, važinėjau po krepšinio klinikas Europoje ir JAV ir žinojau, kad noriu būti treneriu. Tik nežinojau, ar tas jausmas pradėjus dirbti išliks toks pats. Kai pradėjau dirbti žaidžiančiuoju treneriu „Barons”, situacija buvo truputį kvaila. Dabar stengiuosi daryti ir realizuoti praktiškai tai, ką geriausiai moku, ką sukaupiau iš gerų trenerių, mokydamasis universitete bei pats žaisdamas krepšinį. Būdamas treneriu visą dieną turiu, ką veikti ir tai man tikras „kaifas”. Kas gali būti geriau?
– Užsiminėte apie doktorantūrą.
– Taip, Latvijos universiteto doktorantūroje tęsiu pedagogikos studijas. Tai kaip tik tiesiogiai susiję su mano darbu. Vėlokai pradėjau mokytis – 29 metų, bet per 7 metus baigiau bakalauro ir magistrantūros studijas, metus pailsėjęs įstojau į doktorantūrą. Pasirinkau specialybę ne dėl diplomo, bet dėl to, kad man įdomu ir noriu į ją gilintis.
Kaune jaučiasi vietinis
– Ar Kaunas Jums jau tapo savu miestu?
– O, aš čia jaučiuosi kaip vietinis. Kaip ir žadėjau, du kartus per savaitę mokausi lietuvių kalbos. Man tai kaip poilsis. Jau paskaityti galiu, tik pačiam sudėti žodžius į krūvą sunku. Tačiau kavinėje viską sugebu užsisakyti lietuviškai.
– Kokie Jūsų santykiai su „Barons” klubu?
– Linksmi (ironiškai šyptelėjo). Mūsų skyrybų istorija dar nesibaigė. Tačiau ši situacija anksčiau ar vėliau išsispręs. Aš vadovaujuosi tokia filosofija – viskas, kas gyvenime nutinka, yra tik į gera.
– Papasakokite apie savo šeimą.
– Mano profesija yra gana vieša ir apie save galiu kalbėti. Tačiau savo šeimą noriu nuo to apsaugoti. Todėl galiu tik pasakyti, kad mano žmona – advokatė, auginame du sūnus – 13 ir 3 metų. Jie gyvena Rygoje, bet kai žmonai leidžia darbas ir vyresniojo sūnaus mokslai bei krepšinio treniruotės, jie atvyksta pas mane. Išeiginės dienos, kai būnu vienas, man čia sunkiausios. Bet iš esmės mano gyvenime niekas nepasikeitė. Kai žaidžiau, turėdavau po dvi treniruotes, ir dabar tas pats. Tik tiek, kad dabar dar turiu pasirengti treniruotėms, o ne tik jose dalyvauti. Gyvenu labai įdomų gyvenimą.