Marlonas Vajansas – tvirtas, energingas juodaodis išraiškingais bruožais ir stilizuota animacine maniera vaidyba pasižymintis aktorius, prodiuseris ir scenaristas iš labiausiai į šou verslą įklimpusios šeimos. Komikų Vajansų klanas neseniai buvo pripažintas pačiu įtakingiausiu Holivude, o filmų „Baltosios pupytės” ir „Pats baisiausias filmas” žvaigždė 33-ejų Marlonas vėl sužibėjo režisuotoje vyresniojo brolio Kinano Aivorio komedijoje „Nusikaltėlis kūdikio veidu”.
„Marlonas padarė fantastišką darbą. Jis, brolis Deimonas ir Džimas Keris yra vieninteliai trys žmonės, kurie galėtų suvaidinti tokį personažą, lyg žmogų, lyg animacinį veikėją”, – mano Kinanas.
Marlonas Vajansas gimė 1972 m. liepos 23 dieną Niujorke ir augo su dešimčia brolių bei seserų, iš kurių septyni dabar gyvena iš šou verslo, – daugybe sugebėjimų apdovanotoje šeimoje, į kurios genus komedija tiesiog įaugusi. „Jie kaip Džeksonai, tik kad komediantai. Marlonas su savo broliais ir seserimis komediją pakėlė į naujas aukštumas”, – tikinama jo gerbėjų.
Vajansui pavyko baigti Vaidybos meno mokyklą Niujorke ir Hovardo universitetą. Jauniausias iš Vajansų vaikų, Marlonas savo debiutą kine pradėjo brolio Deimono veiksmo komedijoje „Mamulės pinigai” (1992). Jis pademonstravo maniakiškai juokingą asmenybę.
Vajansas pasirodė keliose nacionalinėse reklamose, kol trejiemas metams pateko į komedinį serialą „Gyvenimo spalvos” (1990-93), kuriame taip dalyvavo ir broliai Kinanas, Deimonas, Šonas bei sesuo Kim. Vajansai su trenksmais įsiveržė į kino industriją, kai 1996 m. parašė scenarijų ir suvaidino kuklaus biudžeto komedijoje ilgiausiu pasaulyje pavadinimu „Negrasink Pietiniam centrui gerdamas sultis svetimame kvartale” (1996). Vėliau jie įtvirtino savo reputaciją parodijų komedija „Pats baisiausias filmas”, sukūrė jos sėkmingąjį tęsinį ir pradėjo ieškoti naujų originalių idėjų. 2004-aisiais kino teatruose jau pasirodė komedija „Operacija: Baltosios pupytės”, kurioje du juodaodžiai FTB agentai apsimeta gražuolėmis manekenėmis. Kino kritikai linksmosios trijulės filmus visuomet sumala į miltus, tačiau jie nekreipia dėmesio į karčius žodžius, nes puikiai žino, kad turi daug gerbėjų ne tik Amerikoje. Pavyzdžiui, Lietuvoje „Operacija: Baltosios pupytės” surinko net 163 tūkst. Lt pajamas ir tapo 2004-ųjų rudens sezono atradimu.
2000-aisiais Marlonas Vajansas pademonstravo ir savo kaip draminio aktoriaus sugebėjimus Džerodo Leto filme „Rekviem svajonėms”, suvaidinęs narkomaną. 2006 m. broliai sukūrė animacinį vaikų serialą „Tugabu”, o paskutinis jų darbas – „Nusikaltėlis kūdikio veidu”. Laisvą nuo darbo laiką Marlonas leidžia su drauge Andželika Zakari augindamas du vaikus.
Naujausias brolių kūrinys išsiskiria ypač keista idėja ir žada didelę dozę nešvankaus humoro. Per daugelį metų broliai Vajansai jau išrado tobulą bendradarbiavimo formulę ir draugiškai pasiskirsto pareigomis. Visi kartu parašo scenarijų ir ieško finansavimo, o po to Kinanas Vajansas sėda ant režisieriaus kėdės ir vadovauja kūrybiniam procesui, o 13 metų jaunesni už jį Šonas ir Marlonas atlieka pagrindinius vaidmenis.
„Nusikaltėlis kūdikio veidu”. Vaikų dar neturintis verslininkas Darylas Edvardsas beprotiškai trokšta tapti tėčiu, bet jo žmona Vanesa sėkmingai kopia karjeros laiptais reklamos agentūroje ir kol kas negali skirti laiko motinystės atostogoms. Vaikščiodamas miesto parku jis netyčia suranda nedrausmingos mamos paliktą vaikelį ir parsineša mažylį namo. Darylas neabejodamas nusprendžia pradėti įvaikinimo procedūrą, o mylimoji Vanesa visiškai neprieštarauja tokiam geranoriškam sumanymui. Tačiau žaisliukus ir „pampersus” pradėję pirkti jaunieji sutuoktiniai nė neįtaria, kad tapo įžūlaus sąmokslo aukomis, o jų vaikelis yra ne kas kitas, bet liliputas aferistas kūdikio veidu. Apsukrusis apsimetėlis Kalvinas Simsas turi patyrusio papuošalų vagies reputaciją ir ne kartą sėdėjo kalėjime už savo juoduosius darbelius. Vis dėlto jam teks iškęsti tikrą pragarą kūdikio lovytėje, o didžiausia kliūtimi taps rūpestingasis Darylas, kuris nori mylimai žmonai, jos giminaičiams ir savo draugams įrodyti, kad gali būti pats geriausias tėtis visame pasaulyje.
Kritikų atsiliepimai apie šį filmą neįtikimai neigiami. Jis apibūdinamas kaip „labiausiai regresuojantis, siaubingas, šlykštus, pasipūtėliškas, groteskiškas” arba „grynas velnias” ir (galbūt juokais) „apsėstas velnio”. Be to, kalbama apie akivaizdų scenarijaus panašumą su trumpu filmuku iš kiškio Kvankos nuotykių.
Tačiau būta ir geresnių atiliepimų – nepaisant baisaus kompiuterinio darbo (kelis kartus buvo aiškiai matyti, kad Marlono veidas buvo perkeltas kitam kūnui) neįtikima jo vaidyba, naudojantis tik balsu ir veido išraiškomis, įrodo, kad jis yra stipriausias šio filmo akcentas.
Kaip tave pakeitė sėkmė?
Tai tik leido man pasijusti geriau, kadangi kažkada mes buvome labai neturtingi – tik sumuštinis iš duonos ir majonezo be mėsos. Nuostabu, kad mums pavyko iš to išsikrapštyti. Dabar einu į darbą kiekvieną dieną, tačiau tai ne visai darbas, t. y. man patinka tai daryti drauge su savo broliais. Didžiuojuosi mumis visais, kad tiek daug padarėme.
Kaip kilo idėja filmuoti „Nusikaltėlį kūdikio veidu?
Kartą mes vaikštinėjome su broliais ir Kinanas pastebėjo žaislinį kūdikį. „Būtų juokinga, jei Šonas turėtų tokį kūną.” Taip ir atsirado idėja.
Kaip sekėsi dirbti su Lindenu Porku?
Tas mažas vyrukas yra puikus aktorius. Aš jam net kiek pavydėjau, mat jis padarė fantastišką darbą, jo judesiai tobuli. Pirmą kartą, kai išvydau savo galvą su Lindeno kūnu, – apakau, jis buvo toks vientisas. (Scenos su Kalvinu Simsu buvo filmuojamos po dukart: iš pradžių 75 cm 9 metų aktorius Lindenas Porkas drauge su kitais dalyviais, o vėliau – Marlonas vienas pats, naudojant „žydrojo ekrano” techniką su žaliu fonu ir žaliais drabužiais. Tuomet vietoj Porko galvos perkeliama Marlono, be to baltaodžio nykštuko kūnas nudažytas rudai, kad atitiktų veidą. – Aut. past.) Suabejojau net, ar aš iš tikrųjų toks trumpas. Pamatęs tą sceną negalėjau sulaukti, kada galėsiu pažiūrėti visą filmą, nors paprastai baigus filmuoti to nedarau. Sunkiausia buvo tai, kad negalėjau naudoti visi savo kūno, tik galvą. Turėjau vaidinti, kad vairuoju automobilį, nors iš tikrųjų sėdėjau ant dėžės. Kai reikėjo bėgti, už mane bėgo kažkas kitas. Tereikėjo tik mano galvos, o likęs kūnas galėjo pasilikti namie miegoti.