Lyties keitimo operacijos siekiančios ir dėl to Lietuvą Europos Žmogaus Teisių teismui apskundusios 28 metų klaipėdietės byla vakar Strasbūre sulaukė neeilinio dėmesio, tačiau Lietuvą į teismą padavusioji viešai pasirodyti neišdrįso
Devynių teisėjų kolegija, į kurią įėjo ir teisėja iš Lietuvos Danutė Jočienė, vakar atvertė prieš metus Lietuvos valstybei iškeltą transseksualaus asmens – vyru siekiančios tapti moters – bylą, pavadintą „L. prieš Lietuvą”. Į jos nagrinėjimą atvyko keli šimtai teisininkų ir transseksualių asmenų gynėjų iš įvairių Europos miestų.
Lyties keitimo operacijos siekianti 28 metų moteris savo reikalavimus Vyriausybei buvo kviečiama išsakyti viešame teismo posėdyje, tačiau jame neišdrįso dalyvauti. Transseksualiai merginai, kurios duomenys įslaptinti, teisme atstovavo Lietuvos žmogaus teisių stebėjimo instituto vadovai.
Nori būti vyru
Bylos „L. prieš Lietuvą” posėdis buvo viešas, nors paprastai teisėjai bylas nagrinėja rašytinio proceso tvarka.
Lietuvos praktikoje tai vos antras kartas, kai Europos Žmogaus Teisių teisme Vyriausybės atstovai buvo priversti savo poziciją išdėstyti žodžiu. Beje, paprastai vieši posėdžiai rengiami, kai tokios galimybės prašo kuri nors besibylinėjančių šalių, tačiau nei Lietuvą apskundusi L., nei Vyriausybė tokio prašymo nebuvo pateikusios.
Gimusios moterimi, tačiau save laikančios vyru Lietuvos pilietės P.L. skundą Strasbūro teisėjai gavo 2005-ųjų vasarą. Pilietė skundėsi, kad Lietuvoje dėl netinkamo gydymo buvo pažeista jos teisė į gyvybę ir ribota saviraiškos laisvė – nesuteikta teisės dalyvauti diskusijose rengiant lyties pakeitimo įstatymo projektą. Lietuvos Vyriausybei priekaištaujama dėl nacionalinės teisės trūkumų, dėl kurių P.L. negali būti atlikta lyties pakeitimo operacija ir užtikrinta teisė toliau gyventi kaip vyriškosios lyties asmeniui.
Pašalino krūtis
Lietuvės pareiškime teigiama, kad ji ne kartą konsultavosi su mikrochirurgais dėl lyties keitimo operacijos, bendravo su psichologais.
1997-ųjų gruodžio 16 dieną Santariškių klinikose medikai atliko genetinį tyrimą ir nustatė, kad P.L. yra transseksuali. 1998-ųjų sausio 23-iąją tuometinėje Raudonojo Kryžiaus ligoninėje pradėta P.L. ligos istorija, kurioje moteris užregistruota vyrišku vardu. Po kelių dienų pradėta vyriškų hormonų terapija, nes ateityje medikai ketino atlikti lyties keitimo operaciją.
Tačiau po metų gydytoja atsisakė toliau atlikti hormonų terapiją, nes tam trūko teisinio reguliavimo. Spėjama, kad P.L. hormonus vartojo nelegaliai. Po metų jai Lietuvoje atlikta nelegali dalinė lyties keitimo operacija – moteriai pašalintos krūtys.
Nepriėmė įstatymo
Nuolat su Sveikatos apsaugos ministerijos darbuotojais susirašinėjusi P.L. siekė visiško lyties pakeitimo.
Ministerija jai žadėjo, kad operacijos bus pradėtos daryti, kai tik Seimas priims lyties keitimo įstatymą, tačiau, pasak P.L., jį blokavo konservatyviai nusiteikę politikai ir Bažnyčios atstovai.
Pasak Žmogaus teisių stebėjimo instituto direktoriaus Henriko Mickevičiaus, Civilinis kodeksas numato, kad nesusituokęs pilnametis asmuo turi teisę medicinos priemonėmis pakeisti savo lytį, jei tai įmanoma mediciniškai. Tvarką ir sąlygas turėjo nustatyti ligi šiol nepriimtas įstatymas.
Bylos Lietuvoje nenagrinėjo
Vakarykščiame teismo posėdyje Strasbūre Lietuvai atstovavusi Vyriausybės atstovė Elvyra Baltutytė tvirtino, kad L. byla išskirtinė, nes transseksualus asmuo dėl pretenzijų prieš tai nebuvo kreipęsis į šalies teismus.
„Manome, kad L. pretenzijas Vyriausybei pirmiausia turėjo įvertinti Lietuvos teismas, – sakė Baltutytė. – Tokių sutrikimų turinčių žmonių mūsų šalyje yra labai mažai, nes kol kas sveikatos institucijos ir teismai nėra gavę jų oficialių prašymų”.
Baltutytė tikisi, kad teismas atmes L. ieškinį dėl žiauraus žmogaus kankinimo – neva dėl neatliktos operacijos ji patyrusi dideles fizines kančias.
Be to, Vyriausybės atstovė pabrėžė, kad pagal Konstitucinio Teismo (KT) išaiškinimą Lietuvos teismai privalo taisyti spragas įstatymuose, todėl, jeigu L. būtų valstybę padavusi į Lietuvos teismą, jai greičiausiai būtų nereikėję su ieškiniu kreiptis į Prancūzijoje esantį teismą.
Nori sukurti šeimą
Tačiau su Vyriausybės nuomone nesutinka L. atstovavęs Mickevičius. Pasak jo, įstatymus kuria Seimas, o L. į teismą nesikreipė todėl, kad jos ieškinio teisėjai vis tiek nebūtų priėmę.
Mickevičiaus teigimu, L. šiuo metu išgyvena krizę: niekur nedirba, neturi pajamų. Be to, ji negali išvykti į užsienį, nes pažiūrėti atrodo kaip vyras, o pase įrašytas moters asmens kodas. Mickevičius pabrėžė, jog Lietuva nedėjo jokių pastangų, kad L. palengvintų kančias ir sudarytų sąlygas jai vesti, sukurti šeimą. „Jai nustatyta medicinos diagnozė, ir ši liga turi būti gydoma kaip kitos ligos”, – pabrėžė Žmogaus teisių stebėjimo instituto direktorius.
Ieškinį sumažino perpus
Vyriausybė turėjo progą bylą baigti taikos sutartimi, tačiau Lietuvos atstovai nedarė jokių poslinkių tokiam sandoriui. „Transseksualiam asmeniui svarbu ne prisiteisti materialinę žalą, o pasiekti, kad jis pagal galiojantį Civilinį kodeksą ir Europos Žmogaus Teisių konvenciją galėtų pakeisti lytį”. Žmogaus teisių stebėjimo instituto vadovas teigė, kad P.L. buvo pateikusi milijono litų ieškinį Lietuvos Vyriausybei, tačiau vėliau jį perpus sumažino.
Mickevičius spėja, kad Strasbūro teisėjai sprendimą šio byloje paskelbs maždaug po mėnesio.
Kiek Lietuvoje yra transseksualių asmenų, norinčių keisti lytį, oficialiai nežinoma, bet manoma, kad jų gali būti apie 200. Mickevičius tvirtino girdėjęs, kad keliolikai Lietuvos piliečių lyties keitimo operacijos atliktos užsienyje.