Šiemet 145 bendrojo lavinimo mokyklų abiturientai per brandos egzaminus gavo daugiausiai maksimalių įvertinimų. Šie po 2 – 5 šimtukus surinkę moksleiviai trečiadienį buvo pakviesti į Vyriausybės rūmus, kur juos pasveikino premjeras Algirdas Brazauskas. Taip pat pagerbti buvo ir 27 geriausieji profesinių mokyklų absolventai, įrodę, jog yra puikiai pasirengę pradėti profesinę karjerą.
Didžiausias turtas – talentai
Į Vyriausybės rūmus moksliukai iš visos Lietuvos rinkosi linksmai nusiteikę, atsipalaidavę po egzaminų maratono. Daugeliui jų jau ramu dėl savo ateities, nes, galima sakyti, jau yra priimti studijuoti ir į pasirinktas aukštąsias mokyklas, nors formaliai tai spręsis tik liepos pabaigoje. Tad likusią vasaros dalį galima nerūpestingai atostogauti, kaupti jėgas rudeniui, kai vėl teks rimtai kibti į mokslus.
Vyriausybėje jų laukė dovanos ir vaišės, galimybė pabendrauti su premjeru ir kitais Vyriausybės nariais. 8 geriausiai išlaikę egzaminus apdovanoti vardinėmis dovanomis (rašikliais su premjero parašu) ir padėkomis. Kiti taip pat gavo po rašiklį, A.Brazausko knygas „Lietuvos galia”. Jos įteiktos ir moksleivius atlydėjusiems tėvams bei mokytojams.
„Lietuva neturi nei deimantų, nei aukso, nei naftos, nei dujų. Tačiau didžiuojamės gabiu jaunimu. Jūs esate didžiausias mūsų turtas”, – kalbėjo premjeras, sveikindamas geriausiai išlaikiusius egzaminus. Jis pastebėjo, kad šiemet mokslus baigė beveik 50 tūkst. abiturientų, tad 146 geriausiai išlaikę egzaminus – tik nedidelė jų dalis. A.Brazauskas linkėjo, kad jų ratas plėstųsi.
Reikalingi Lietuvai
Vyriausybės vadovas atkreipė dėmesį, kad didžioji geriausiųjų dalis – iš didžiųjų šalies miestų. Sostinėje suskaičiuota net 66 „šimtukininkai”, Kaune – 15, Panevėžyje – 12, Šiauliuose – 8, o Klaipėdoje – 7. Ypač daug jų išugdė Vilniaus tiksliųjų, gamtos ir technikos mokslų licėjus, Kauno technologijos universiteto, Panevėžio J.Balčikonio, Vilniaus „Gabijos, Šiaulių „Lieporių”, Klaipėdos „Ąžuolo” gimnazijos.
Tačiau gabių mokinių netrūksta ir mažesnių miestų ir miestelių mokyklose. Taip pat ir Kauno apskrityje. Po tris šimtukus surinko Birštono vidurinės mokyklos abiturientas Arvydas Žiobakas, Garliavos Jonučių mokyklos auklėtinis Jaunius Petraitis, po du – Babtų, Noreikiškių, Vandžiogalos, Raudondvario gimnazijų mokiniai.
Švietimo ir mokslo ministras Remigijus Motuzas sveikindamas geriausius abiturientus kalbėjo, kad jų pasiekti šimtukai – tai ne vienkartinis laimėjimas loterijoje, tam reikėjo daug kantrybės, darbštumo, ne kartą teko ir pramogų atsisakyti.
A.Brazausko nuomone, gerus rezultatus lemia ne tik talentas, bet ir sunkus darbas, gebėjimas suderinti pareigas ir laisvalaikį, šalia mokymosi rasti laiko ir pasportuoti, ir pomėgiams. Tai įmanoma tik griežtai planuojant savo laiką. „Aš pats iki šiol kiekvieną dieną susidarau griežtą pusvalandžio tikslumo darbotvarkę, kitaip nieko nespėčiau”, – dalijosi patirtimi.
„Šiuo metu ministerijos duris varsto nemažai abiturientų, prašydami patvirtinti egzaminų rezultatus. Jie ketina studijuoti išvykti į užsienį. Džiaugiuosi, kad tarp jų nėra daug geriausiai išlaikiusių egzaminus. Tai rodo, kad dauguma jų nusprendė likti Lietuvoje”, – džiaugėsi ministras. O tuos, kurie nusprendė mokytis svetur, jis ragina sugrįžti į gimtinę baigus mokslus.
Iš karto į antrąją klasę
Geriausiai visoje Lietuvoje egzaminus išlaikęs vilnietis Karoliniškių gimnazijos abiturientas Gytis Urbanavičus, vienintelis surinkęs 5 šimtukus, mokyklą pradėjo lankyti metais anksčiau nei įprasta, šešerių, ir iš karto antrąją klasę.
Tai lėmė ne vien ypatingi gabumai, bet ir tai, kad vaikino tėtis – pedagogas, lituanistas, nuo ankstyvos vaikystės ugdęs sūnaus sugebėjimus. Keturmečiam berniukui buvo liūdna pasilikti namuose ar eiti į darželį, tad tėtis jį ėmė vedžiotis į mokyklą, o šis – uoliai mokytis.
Pedagogai tvirtina, kad jų mokinys ne tik labai gabus, bet ir darbštus, o tai ne mažiau svarbu. Jis yra daugelio olimpiadų nugalėtojas. „Labai daug iš olimpiadų pažįstamų veidų matau tarp gavusių geriausius įvertinimus. Tai rodo, kad per olimpiadas įgyta patirtis labai pravertė laikant egzaminus ir jie daugeliui tapo ne ką sudėtingesne užduotimi nei paprasčiausias kontrolinis darbas”, – aiškino geriausias mokinys. Tačiau pripažino, kad kai kurios egzaminų užduotys ir jam buvo kietas riešutėlis.
„Noriu paneigti nuomonę, kad moksliukai – tai kalikai, o gerus jų pažymius ir rezultatus lemia tik tai, kad viską susikemša į galvas bei išmoksta mintinai. Taip tikrai nėra, tokiu principu besimokančius ir mes patys pašiepiame”, – aiškino Gytis. Jis pasirinko medicinos studijas Vilniaus universitete. Vaikinas su mediko profesija neblogai susipažinęs- yra lankęs medicinos būrelį, darbavęsis ligoninėse.
Visas būrys kauniečių
Iš 15 Kauno abiturientų, geriausiai išlaikiusių brandos egzaminus, net 6 yra Kauno technologijos universiteto gimnazijos absolventai. „Keturi iš jų yra mano auklėtiniai”, – didžiuodamasi pasakojo gimnazijos direktoriaus pavaduotoja Ina Dirgėlienė. Jos įsitikinimu, tikrai ne atsitiktinumas, kad šioje miesto gimnazijoje tiek daug šimtukininkų. Čia mokytis susirenka gabiausieji, jiems egzaminai nėra sunkiai įveikiamas barjeras.
Vienas iš šios gimnazijos geriausiųjų, 4 šimtukus surinkęs Tomas Adomavičius, yra antras aukščiausius įvertinimus per egzaminus pelniusiųjų sąraše. Jam nedaug pritrūko iki 5 šimtukų – lietuvių kalbos testas įvertintas 95 balais. Po tris šimtukus surinko jo bendramoksliai Asta Vėbraitė ir Tadas Varanavičius, o Marijus Kilmanas, Marius Žemaitis ir Marta Klėmanaitė – po du.
Jie tikina per egzaminus nejautę streso. „Gal kiek daugiau jaudinausi prieš pirmąjį egzaminą, bet vėliau šis jausmas pranyko. Tikrai ištisomis dienomis ir naktimis prie knygų nesėdėjau, tik keletą savaičių prieš egzaminus kiek daugiau nei įprasta mokiausi”, – sako A.Vėbraitė. Mergina viską suspėja – užtenka laiko ir gerai mokytis, ir su draugais pašėlti. Asta ketina Vilniaus universitete studijuoti teisę.
Vaikinai, paklausti, ar reikia daug pastangų, kad rezultatai būtų tokie geri, ėmė juokauti. „Visą gyvenimą tik prie vadovėlių ir sėdžiu. Mama man nieko kito veikti neleisdavo, tai kas beliko”, – šmaikštavo T.Varanavičius. Jis Vilniaus universitete studijuos fiziką.
T.Adomavičius Vilniaus universitete pasirinko biochemijos studijas. Tomas pasakoja, kad dvejonių būta – viliojo ir finansai, ir matematika, ir farmacija. Netiesa, kad moksliukai tik smegenis prie rašomojo stalo džiovina. Gerai besimokantis vaikinas sako, kad mokslai netrukdė rasti laiko pasportuoti, pasėdėti prie kompiuterio, kitiems laisvalaikio užsiėmimams.
Marijus planuoja išvykti toliau mokytis į Didžiąją Britaniją, Notingemo universitetą, kur nori studijuoti matematiką ir informatiką. Marius Vilniaus universitete planuoja studijuoti ekonomiką – seniai buvo apsisprendęs. Visi geriausieji bėga į sostinę? „Vilnius – didesnių galimybių miestas”, – paaiškina M.Žemaitis.
Pasirengę profesinei karjerai
„Pasirink mėgstamą darbą ir tau nė vienos dienos nereikės dirbti”, – cituoja Konfucijaus žodžius Kauno Paslaugų verslo darbuotojų profesinio rengimo centro absolventė Kristina Jurevičiūtė. Mergina įsitikinusi, kad įgyti gerą profesinę kvalifikaciją ne mažiau svarbu, nei šturmuoti mokslo aukštumas.
Siuvėjos specialybę pasirinkusi ir jos subtilybes perpratusi mergina neketina sustoti. Jos planuose – įkurti individualią įmonę ir kartu tęsti mokslus. Kristina planuoja pasinerti į drabužių modeliavimo ir dizaino studijas. Ji jau ir dabar sau siuvasi visus drabužius ir į Vyriausybės rūmus atskubėjo vilkėdama savo modeliuotą ir siūtą elegantišką šviesų kostiumėlį.
Profesinių mokyklų absolventai gal ir negali pasigirti tokiu įspūdingu dešimtukų skaičiumi, kaip baigusieji gimnazijas ir kitas mokyklas, tačiau gali didžiuotis pasiekimais profesinėje srityje. Kristina laimėjo tarptautinį profesinių mokyklų siuvėjų konkursą Rygoje, o Lietuvoje surengtame konkurse užėmė pirmą vietą.
Už gerą pasirengimą profesinei karjerai įvertintas ir Kauno statybininkų mokyklos absolventas Giedrius Samuolis, įgijęs socialinio slaugytojo specialybę.
Giedrė Budvytienė