Keista: vėjai pučia iš rytų, šiaurės rytų, net šiaurės, o dieną temperatūra – daugiau kaip 25 laipsniai šilumos. Taigi poilsiautojams – puikiausios sąlygos. O žuvautojams? Nieko gero. Bet sumanieji sugeba pasireikšti ir tokiomis nepalankiomis sąlygomis.
Daug valčių, atplaukusių po pietų, pasilieka mariose nakčiai. Suprantama: vėsesnis oras palankesnis. Sėkmė lydi tuos, kurie ant dugninių kabliukų kabino mailių. Tokiu masalu susidomi sterkai. Tiesa, neįspūdingi, bet „įstatymiški”.
Maloniai pasijuto Algio įgulos vyrai, kurie, žvejodami naktį, turėdami naktinių sliekų, ištraukė ir karšių. Žuvys nestambios, bet ir gėdos žvejui nedaro.
Kai kuriems marių artojams sekasi ir anksti rytą, kol dar ne taip karšta. Nei sliekais, nei tvisteriais sterkų nesugundysi. Jie atakuoja tik mailių. Ta smulkmė irgi „nesimėto”.
Reikia plaukti prie kranto, ieškoti ir gaudyti mailiuką specialiu tinklu. Ką gi: be pastangų nieko lengvai negausi. Dėl gražaus sterko reikia paprakaituoti.
Valius dvi dienas bandė laimę Smiltynėje. Pirmą kartą išvyka šiek tiek pavyko: sumeškeriojo nedidelių plekšnių ir rubuilių. O štai šeštadienį vyrukas namo grįžo „sausas”. „Atrodo, ir srovė buvo normali iš marių, ir vėjas (tiesa, pietryčių) nestiprus. Bet nuo septintos ryto iki 13 valandos nė karto nekibo. Prie kranto pasirodydavo mailiaus. Manau, kad juo ir maitinosi žuvys. Kai buvo sočios, kiti masalai jų nedomino. Manau, kad ir tvankus oras nebuvo žvejo pagalbininkas”, – įspūdžiais dalinosi Valius.
Gal ir teisus Valius: reikia laukti vėsesnių dienų. Palauksime.
Juras Šilgalis