Šiuo metu planuojamos pagrindinės uosto investicijos, susijusios su Klaipėdos uosto pietinės dalies rekonstrukcijomis.
Tai, kad šiemet iki 13 metrų ketinama gilinti laivybos kanalą iki Tarptautinės jūrų perkėlos, dar labiau turėtų paskatinti investicijas į uosto pietinę dalį. Problemoms, susijusioms su uosto pietinės dalies vystymu, buvo skirta didesnė dalis laiko vykusiame Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtojimo tarybos posėdyje.
Reikės įvertinti transporto srautus
Uosto rezervinių teritorijų tarp Varnėnų ir Smiltelės gatvių detalusis planas Klaipėdos miesto taryboje jau buvo tvirtintas. Tačiau, pasikeitus „Transfosos” savininkams ir atsisakius toje teritorijoje statyti trąšų terminalą, buvo priimtas sprendimas rengti naują detalųjį planą, tiksliau, du detaliuosius planus. Vienas jų susijęs su vietoje „Transfosos” (dabar Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalas) numatomu statyti nauju keleivių ir krovinių terminalu. Kitas susijęs su teritorijų išvystymu dar piečiau, ties „Klaipėdos Smeltės” bendrovės teritorija.
Minėtų teritorijų detaliuosius planus rengia Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija. Abiejose teritorijose numatomiems planams įgyvendinti reikės didelių investicijų. Norint įrengti tinkamus privažiavimo prie keleivių ir krovinių terminalo keliusreikės statyti du viadukus, pirsą, skirtą didžiausiems ro-pax tipo keltams švartuoti. Planuojama, kad terminalo statyba galėtų būtį finansuojama iš ES fondų nuo 2007 metų.
Šiuo metu jau rekonstruojamos krantinės nr. 82-89, kurias naudoja „Klaipėdos Smeltė”. Jas numatoma atiduoti dar šiais metais. Prie dalies tų krantinių „Klaipėdos Smeltė” ketina įrengti 250 tūkst. TEU konteinerių terminalą.
Įvertinus tai, kad dėl keleivių ir krovinių bei konteinerių terminalų žymiai padaugėtų transporto Baltijos prospekte, Uosto plėtojimo tarybos posėdyje nuspręsta, kad Uosto direkcija turės parengti subalansuotą uosto krovinių judėjimo schemą ir numatyti, kaip galėtų būti rekonstruojamas Baltijos prospektas įrengiant dviejų lygių sankryžas ties Minijos gatve, Taikos prospektu ir Šilutės plentu.
Taip pat turėtų būti nutiestas ir pietinis išvažiavimo kelias iš uosto tiesiai į Klaipėdos-Šilutės kelią aplenkiant Rimkus. Klaipėdos meras Rimantas Taraškevičius įspėjo, kad minėti detalieji planai sunkiai bus patvirtinti miesto taryboje, kol, atsižvelgiant į miesto interesus, nebus tinkamai sutvarkyta krovinių judėjimo į pietinę uosto dalį schema.
Klaipėdos aplinkkelis neatsipirktų
Plėtojant pietinę uosto dalį, kaip pastebėjo Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidentas Aloyzas Kuzmarskis, būtina atkreipti dėmesį ir į geležinkelius. Jis siūlė į pietinę uosto dalį – „Draugystės” geležinkelio stotį tiesti Klaipėdos miestą aplenkiantį geležinkelį nuo Kretingos atšakos ir jau dabar rezervuoti jam teritoriją. Toks siūlymas pateiktas todėl, kad kasmetinis uosto pietinės dalies krovinių augimas sudaro maždaug po vieną milijoną tonų.
Nutiesus Klaipėdos geležinkelio aplinkkelį, būtų sutaupyta dalis krovinių gabenimo į pietinę uosto dalį išlaidų. Tačiau svarbiausia, kad sumažėtų krovinių, tarp jų ir pavojingų, gabenimas per miestą.
Tačiau Lietuvos geležinkelių bendrovės generalinis direktorius Jonas Biržiškis mano, kad nėra prasmės tiesti Klaipėdos aplinkkelį, nes tai kainuotų 240 mln. litų ir niekada neatsipirktų. Jis teigė, kad dabar Lietuvos geležinkeliai didžiausias pastangas skiria sutvarkyti pagrindinei Lietuvos geležinkelio magistralei nuo Kenos iki Klaipėdos. J.Biržiškio teigimu, pietinė uosto dalis kroviniais galės būti aprūpinta geležinkelio atšaka Radviliškis-Pagėgiai-Šilutė-Klaipėda, tačiau kol kas prastos būklės yra geležinkelio ruožas nuo Radviliškio iki Pagėgių. Jam sutvarkyti reikia apie 150 mln. litų.
Jau kelerius metus keliamas ir kitas klausimas, kad kroviniai į Klaipėdos pietinę uosto dalį galėtų būti gabenami nutiesus naują geležinkelio atšaką nuo Kazlų Rūdos per Jurbarką iki Pagėgių. J.Biržiškio teigimu, tai valstybės strategijos reikšmės klausimas. Jį bus galima spręsti tik po 2014 metų, kai bus nutiesta „Rail Baltic” geležinkelio trasa. Minėta 114 kilometrų ilgio atšaka, be tiltų ir viadukų, kurių būtų iki 10, kainuotų apie 800 mln. litų.
Prašė spartinti statybas
Prieš 7 metus privatizuotos „Klaipėdos Smeltės” savininkai į pastatų pirkimą ir nugriovimą jau investavo 55 mln. litų. Todėl suprantamas noras, kad prie teritorijų, kur nugriauti seni pastatai ir pasiruošta krovai, greičiau būtų rekonstruojamos krantinės.
Kelerius metus „Klaipėdos Smeltės” krantinių rekonstrukcija buvo atidėliojama. Šiuo metu rekonstruojamos 82-89 ir 105-106 krantinės. Dėl šių krantinių užbaigimo „Klaipėdos Smeltės” generalinis direktorius Rimvydas Vaštakas išreiškė tam tikrą nerimą. Jau nupirkta arba sutarta dėl įrangos pirkimo konteinerių bei šaldytų maisto produktų terminalams. Jei krantinių, prie kurių numatoma įrengti tuos terminalus, rekonstrukcija vėluos, „Klaipėdos Smeltė” patirs nuostolių.
Dar didesnis nerimas yra dėl to, kada bus rekonstruojamos „Klaipėdos Smeltės” krantinės nr. 90-100. Plėtojimo tarybos posėdyje R.Vaštakas teigė, kad bendrovė gavo raštą, kur teigiama, kad tų krantinių rekonstrukcija bus pradėta tik 2010 metais.
Uosto plėtojimo tarybos posėdyje „Klaipėdos Smeltei” už tai, kad stato konteinerių terminalą, nors uoste jų jau yra du, priekaištų turėjo ir susisiekimo ministras Petras Čėsna. KLASCO generalinis direktorius Valentinas Greičiūnas pasiūlė parengti naują uosto generalinį planą, kur aiškiai būtų išdėliota, kur ir kokių terminalų reikia. R.Vaštako teigimu, Klaipėdoje tokio tipo, tai yra galintis priimti 3000 TEU laivus, konteinerių terminalas reikalingas. Tai, kad jis statomas netoli miesto centro, nėra jokia problema, nes konteineriai yra vieni švariausių krovinių.
Vidmantas Matutis