Vis dažniau kaip perkūnas iš giedro dangaus į vandens telkinius nukrenta riaumojantys vandens motociklai. Poilsiaujantiems, ypač vyresnio amžiaus, žmonėms jie kelia pasipiktinimą, sugadina nuotaiką ir poilsį.
Praėjusį savaitgalį raiteliai ant vandens žirgų pasirodė ir Dituvos kolektyvinių sodų ežere, kuris iki šiol buvo sodininkų palaimos idilė. Kaip ir kur leidžiama pramogauti kateriais, vandens motociklais, kokios numatytos jų savininkų drausminimo priemonės, komentuoja Vidaus vandenų laivybos inspekcijos viršininko pavaduotojas, į šias pareigas paskirtas šių metų liepos 11 dieną, Jonas Lukša. Anksčiau pareigūnas dirbo Uosto direkcijoje. Daugumai su laivyba susijusių žmonių J.Lukša labiau žinomas kaip „Žaibo” katerio laivavedys. Šių metų pavasarį jis baigė Baltijos akademiją ir įgijo laivavedžio mechaniko magistro laipsnį.
Pareigūno teigimu, šiuo metu Lietuvoje įregistruota apie 200 vandens motociklų. Ateityje jų daugės. Prašmatnūs vandens žirgas gali kainuoti iki 100 tūkstančių litų. Tačiau tokių kol kas vienetai. Dauguma vandens motociklų yra naudoti ir įsigyti už 3-5 tūkstančius litų. Tiek vandens motociklų, tiek greitaeigių katerių savininkai vidaus vandenyse ir Baltijoje „skraidyti”, kur užsimanę, negali. Aplinkosaugininkai yra nustatę, kokiose upėse, ežeruose, kokiomis sąlygomis jie gali plaukioti, kad nesudarytų nepatogumų prie vandens telkinių besiilsintiems žmonėms.
Tačiau jeigu kiltų konfliktas tarp poilsiautojų ir per jų galvas „skraidančio” vandens motociklininko, šis nebūtinai gali būti pripažintas kaltu. Tam tikrų reikalavimų turi laikytis ir institucijos, atsakingos už poilsiaviečių prie vandens įrengimą. Turi būti tiksliai pažymėtos pliažų ribos ir plūdurai vandenyje, kur poilsiautojai gali plaukioti, o kur jau ne jų zona. Jeigu greitaeigio katerio arba vandens motociklo savininkas tas ribas pažeidžia, be jokios abejonės, – kaltas. Tačiau jeigu tų ribų nėra, kaip sako patarlė – skęstančiųjų gelbėjimas – jų pačių reikalas. Kaip ir visame civilizuotame pasaulyje, Lietuvoje įvairių plaukiojimo priemonių, tarp jų vandens motociklų, greitaeigių katerių ateityje daugės. Vien baudomis, pareigūno nuomone, pažeidėjų neišauklėsime. Tačiau jeigu akivaizdžiai vandens motociklininkas nustatytas taisykles pažeidžia, jis gali būti baudžiamas nuo 200 iki 400 litų bauda. Jeigu pakartotinai per vienus metus pažeidžiamos taisyklės arba sudaroma avarinė situacija, bauda gali išaugti nuo 500 iki 1000 litų. Jeigu asmuo vairuoja vandens motociklą ar katerį neblaivus, leidžia tai daryti kitam neblaiviam asmeniui, gali būti atimama teisė vairuoti katerį, vandens motociklą nuo 2 iki 3 metų.
Kad būtų išvengta konfliktų, tiek poilsiautojai, tiek minėtų transporto priemonių savininkai turėtų labiau domėtis, kur, kokiu greičiu galima plaukti greitaeigiu kateriu ir vandens motociklu. Tomis priemonėmis nedraudžiama plaukioti Kuršių mariose, Nemune, jo atšakoje Atmatoje. Tačiau griežtai draudžiama drumsti besiilsinčių žmonių ramybę mažuose vandens telkiniuose, tokiuose kaip Dituvos kolektyvinių sodų tvenkiniai.
Adelė Žičkuvienė