Žvejai būgštauja, kad ateityje Europos Sąjungai (ES) sumažinus ar apskritai panaikinus menkių sugavimo Baltijos jūroje kvotas, 2007-2013 metais jie nebeturės kur dėtis ir bankrutuos, nes Žemės ūkio ministerija laivų pjaustymui minėtam periodui palieka tik 30 milijonų litų vietoje sutartų 45 milijonų.
Ministerija šiuo metu baigia ruošti 2007-2013 metų Lietuvos žuvininkystės sektoriaus nacionalinį strateginį planą ir veiksmų programą. Pagal šį dokumentą bus paskirstoma Europos žuvininkystės fondo parama, taip pat ir pinigai, skirti laivams pjaustyti.
Nors ministerijos atstovai, ruošdami šį dokumentą, nuolat konsultuojasi su žvejais, tačiau pastarieji teigia, kad į jų pasiūlymus ir prašymus esą neatsižvelgiama.
Svarstant 2007-2013 metų Lietuvos žuvininkystės sektoriaus nacionalinį strateginį planą ir veiksmų programą, valdžios atstovai ir žvejai, kaip socialiniai partneriai, buvo sutarę, jog laivams pjaustyti ateinančiame periode bus skirti 45 milijonai litų. Tačiau šią savaitę aptariant jau paruoštą dokumentą, žvejai nustebo pamatę, kad vietoje žadėtos sumos palikti tik 30 mln. litų. Būgštaujama, kad, nebegavus menkių kvotos, jie su savo laivais nebeturės kur dėtis.
Atviros jūros žvejams baimintis yra ko, nes beveik visą 30 mln. sumą planuojama paskirti Baltijos priekrantės laivams bei vieno Atlanto vandenyne plaukiojančio lietuvių laivo supjaustymui. Vienam atlantiniam traleriui tektų kone pusė šios sumos – nuo 14 iki 17 milijonų litų.
Beje, minėtame plane numatyta parama tik 2-3 atviros jūros žvejų, kurie norėtų pasitraukti iš verslo, laivams.
Žinia, 2004-2006 metais Europos Sąjungos Bendrojo programavimo dokumente laivams pjaustyti iš viso buvo skirta apie 30 milijonų litų. Nors iš šios sumos dar ne visi pinigai išdalinti, tačiau jau dabar žinoma, jog jų trūks, tad ministerija lėšas nukreips iš kitų, neišnaudotų programų, tokių, kaip laivų modernizavimas ir t.t.
Šio periodo parama buvo labiau kompensacinė. 2007-2013 metų parama perorientuojama į investicinę. Ministerija, siekdama paskirstyti ateinančias lėšas racionaliau, užsakė mokslinį tyrimą, kurį atliko Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas.
Instituto mokslininkai pagal Centrinės žvejybos duomenų bazę ir Europos Komisijos ateities planus, priėjo prie išvados, jog mažėjant žvejybos dienų skaičiui, prireiks daugiau laivų, norint išgaudyti Lietuvai tenkančios kvotos dalį.
Institutas skaičiavo, jog ES kasmet mažina menkių žvejybos dienų skaičių, tad šiai dienai likęs Baltijos jūroje žvejojančių laivų skaičius yra optimalus jau 2010 metams. Žvejybos Baltijos jūroje rentabilumas siekia 10 proc.
Vakarų Lietuvos žvejų ir žuvies perdirbėjų konfederacijos pirmininkas Algirdas Aušra teigė, jog žvejai nuogąstauja ne šiaip – jiems neaišku, kokias kvotas Europos Komisija numatys ateityje, o nuo to priklauso jų išgyvenimo galimybės.
Žuvininkystės departamento prie Žemės ūkio ministerijos generalinis direktorius Aidas Adomaitis neslepia, jog sunkiausiai sekasi susitarti dėl pinigų laivams pjaustyti sumos bei formulės, pagal kurią bus apskaičiuojama išmokų suma. Tiek žemės ūkio ministrė Kazimira Danutė Prunskienė, tiek A. Adomaitis žvejams šią savaitę pažadėjo, jog pasiūlymai dėl pinigų perskirstymo bus svarstomi ir dalis pageidavimų patenkinta.
Tad artimiausiu metu bus sudėlioti paskutinieji akcentai, įtraukti socialinių partnerių siūlymai, vėliau bus diskutuojama su Europos Komisijos pareigūnais. Po to dokumentą privalės patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybė, o galiausiai viskas bus perduodama Europos Komisijai.