2005 metais Lietuvos ūkyje per vieną dirbtą valandą vidutiniškai sukurta 35,92 lito pridėtinės vertės – 3,07 lito daugiau nei 2004-aisiais.
Skaičiuojant 2000 metų kainomis, pernai darbo našumas išaugo 3,4 proc., pranešė Statistikos departamentas, patikslinęs praėjusių metų pridėtinės vertės rodiklių reikšmes bei darbo našumo įverčius.
Aukščiausias darbo našumas 2005 metais – 61,7 lito – buvo nekilnojamojo turto, nuomos ir kitame versle.
Palyginti su viso ūkio darbo našumo įverčiu, daugiau pridėtinės vertės veikusiomis kainomis per vieną dirbtą valandą buvo sukurta ir transporto, sandėliavimo ir ryšių, finansinio tarpininkavimo, kasybos ir karjerų eksploatavimo, elektros, dujų ir vandens tiekimo ekonominės veiklos rūšyse, taip pat didmeninėje ir mažmeninėje prekyboje bei apdirbamojoje gamyboje.
Pasak statistikų, nors pridėtinė vertė pernai, palyginti su 2004 metais, žuvininkystėje padidėjo tik 1,2 proc., tačiau dėl beveik 24 proc. sumažėjusių dirbtų valandų skaičiaus, šios veiklos rūšies darbo našumas padidėjo net 33 procentais.
Darbo našumas sparčiai – 11,7 proc. – didėjo ir transporto, sandėliavimo ir ryšių veikloje bei sveikatos priežiūros ir socialinio darbo veiklose (10,8 proc.).
Jau kelerius metus sparčiai augant dirbtų valandų skaičiui, pridėtinė vertė viešbučiuose ir restoranuose bei didmeninėje ir mažmeninėje prekyboje didėja lėčiau, todėl darbo našumas nuolat mažėja.
Kasybos ir karjerų eksploatavimo veiklos rūšyje, palyginti su ankstesniais metais, darbo našumas taip pat krito.
Per pastaruosius penkerius metus labiausiai – 2,3 karto – padidėjo darbo našumas elektros, dujų ir vandens tiekimo, taip pat apdirbamosios gamybos (50,7 proc.) ir transporto, sandėliavimo ir ryšių (45,7 proc.) veiklose.