Skirtingų ūkio sektorių darbuotojams mokamos algos europietiškus standartus vejasi nevienodais tempais
Išanalizavę duomenis apie 212 įvairiose ūkio srityse veikiančių Lietuvos įmonių ir daugiau nei 68 tūkst. jose dirbančių žmonių pareigas (t.y. maždaug 5 proc. visų darbuotojų), tarptautinė konsultacinė įmonė „Hay Group” paskelbė išvadas apie atlyginimų dinamiką.
Aplinkybių katalizatorius
„Praėjusiais metais algų augimas vidutiniškai siekė 10 proc., nors daugeliu atvejų realus atlygio augimas buvo mažesnis, negu įmonės nurodė klausimynuose. Kita vertus, analizuojant BVP, infliacijos ir algų dinamiką, reikia pastebėti, kad Lietuvos ūkis sau leido pakelti algas šiek tiek daugiau, nei tą leido padaryti darbo našumas. Dabar atlyginimas auga ne tiek dėl darbo našumo, kiek dėl didelių struktūrinių pokyčių rinkoje – spartaus ekonomikos vystymosi, migracijos, nedarbo sumažėjimo ir pan.”, – nurodė „Hay Group” vadovas Baltijos šalyse Sakalas Gorodeckis.
Ekspertas pastebėjo, kad, skirtingai nuo kitų institucijų, dirbančių su statistine informacija, „Hay Group” paprastai lygina sistemingai tyrimuose dalyvaujančių įmonių rodiklius. Rinkos pokyčiai analizuojami tik sugretinant to paties darbuotojo, einančio tas pačias pareigas, atlyginimą skirtingais metais. Pasak S.Gorodeckio, stengiamasi atsiriboti nuo darbuotojų kaitos ir darbo užmokesčio padidėjimo kokiam nors specialistui kylant karjeros laiptais ar plečiant darbų apimtį, todėl tyrimas gana tiksliai atskleidžia, kaip kito visų grandžių darbuotojų algos.
„Nuo 2005-ųjų liepos iki 2006-ųjų birželio paprastiems darbininkams vidutiniškai atlyginimai ūgtelėjo 10,2 proc., aptarnaujančiam personalui – 8,3 proc., specialistams – 10,1 proc., vadovams – 10,2 proc., o aukščiausio lygio vadovams – 11,1 proc. Reikėtų pastebėti, kad mes nenagrinėjame pokyčių absoliučiais dydžiais, todėl kai kuriais atvejais procentine išraiška ženkliai išaugę atlyginimai reiškia 50 litų prieaugį”, – pripažino S.Gorodeckis.
„Hay Group” prognozuoja, kad panašiais tempais – vidutiniškai 10,3 proc. – atlyginimai didės ir 2007-aisiais. Manoma, kad aukščiausio lygio vadovų algos ūgtelės dar 11,2 proc., darbininkų – 11,1 proc., vadovų – 10,1 proc., specialistų – 9,6 proc., aptarnaujančio personalo – 9,4 procento.
„Atlyginimus lig šiol kėlė maždaug 90 proc. įmonių, o tai padaryti turėsiančios artimiausioje ateityje pripažino 99 proc. bendrovių”, – teigė S.Gorodeckis.
„Hay Group” atstovybės Baltijos šalyse vadovas atkreipė dėmesį ir į tai, kad 77 proc. įmonių greta bazinio atlyginimo savo darbuotojams moka ir kintamą dalį. Vidutiniai priedai, kuriuos darbuotojai gauna pasiekę tam tikrus rezultatus, svyruoja nuo 12 iki 20 proc., priklausomai nuo specialisto kategorijos. Maksimalus rezultatinis atlygis daugiausia siekia 30 proc.
Atotrūkis mažėja
Atlyginimų rinkos pokyčių tyrime atkreipiamas dėmesys į tai, kad pastaraisiais metais sumažėjo atotrūkis tarp darbuotojams šalies didžiuosiuose miestuose mokamų algų.
„Nors didžiausi atlyginimai tebemokami Vilniuje bei Klaipėdoje, Kaunas juos gana sparčiai vejasi ir pernai vidutiniškai buvo apie 10 proc. mažesnis. Tuo tarpu Šiauliuose ir Panevėžyje darbo užmokestis sudaro 80 – 85 proc. vilnietiško lygio. Beje, pagal mokėjimų lygį pernai pirmą kartą Šiauliai aplenkė Aukštaitijos sostinę”, – pasakojo S.Gorodeckis.
Kaip ir ankstesniais metais, permokama finansų – apskaitos bei marketingo specialistams, o pernelyg mažai uždirba tyrimo bei vystymo srityje dirbantys žmonės, inžinieriai, gamybos ir kokybės pareigybių darbuotojai.
Specialistų trūkumu šiais metais skundėsi 75 proc. visų tyrime dalyvavusių įmonių (pernai tokių buvo 68 proc., o 2003-iaisiais – tik 47 proc.). Labiausiai darbdaviai pasigenda kvalifikuotų, energingų ir motyvuotų specialistų bei vadovų, mokančių užsienio kalbas. Pastebima, kad jauni, išsilavinę žmonės mieliau sutinka dirbti nors ir žemesnio lygio, tačiau geriau apmokamą darbą užsienyje.
Apie tam tikrų kategorijų darbuotojų perteklių apklausoje užsiminė 15 proc. įmonių. Jų teigimu, rasti užsiėmimą sunkiausia nekvalifikuotiems darbininkams, administracijos ir apskaitos darbuotojams, nemokantiems anglų kalbos, teisininkams, universitetus baigusiems jaunuoliams, neturintiems darbo patirties.
„Kartais pasigirsta nusiskundimų, kad vienos ar kitos profesijos žmonės Lietuvoje yra išnaudojami. Tarkim, „Mažeikių naftos” profsąjunga skundėsi, jog įmonės žmonėms nėra sumokamas realus uždarbis, tačiau palyginus jų algas su kitų šalių naftos sektoriaus atlyginimais pasirodė, kad kalbėti apie skriaudą nėra pagrindo. Apskritai, daugelyje šalių profsąjungos elgiasi labai profesionaliai ir nuolat bendradarbiauja su atlyginimus tiriančiomis konsultacinėmis bendrovėmis. Deja, Lietuvoje kol kas taip nėra”, – konstatavo S.Gorodeckis.
Paprašytas pakomentuoti didžiuosiuose prekybos tinkluose plušantiems kasininkams ar salės darbuotojams mokamus atlyginimus, kurie paprastai laikomi išnaudojimo pavyzdžiu, S.Gorodeckis patikino, kad šios kategorijos darbuotojai yra vieni prasčiausiai apmokamų visose šalyse.
„Priežastis paprasta – šį darbą gali dirbti žmogus po dieną ar dvi trunkančių apmokymų. Kita vertus, visose ūkio srityse yra įmonių, nepajėgiančių savo darbuotojams mokėti tiek, kiek derėtų”, – pripažino ekspertas.
Europietiški kontrastai
Kadangi „Hay Group” identišką pareigų vertinimo bei klasifikavimo metodiką naudoja visose šalyse, Lietuvoje nusistovėjusią darbo užmokesčio praktiką nesunku palyginti su egzistuojančia kituose Europos kraštuose.
„Tarkim, Lietuvoje dirbančiam nekvalifikuotam darbuotojui, priskiriamam vadinamajam „9 Hay” lygiui, mokamas atlyginimas yra maždaug 5 – 6 kartus mažesnis nei Prancūzijoje ar Didžiojoje Britanijoje. Kvalifikuotų darbininkų („12 Hay” lygis), Lietuvoje per metus gaunančių apie 24 tūkst. litų, neatskaičius gyventojų pajamų mokesčio – maždaug 3,5 – 5,5 karto mažesnis. Aukštąjį išsilavinimą turinčių kvalifikuotų specialistų, 3 – 5 metų darbo patirtį specifinėje srityje turinčių bei viduriniosios grandies vadovų („16 Hay” lygis) metinės bazinės algos mūsų šalyje siekia 60 000 Lt ir nuo mokamų minėtose ES senbuvėse skiriasi maždaug 2 – 3 kartus. Dėl šių priežasčių nemažai žmonių renkasi žemesnės kvalifikacijos, nei leidžia tikėtis išsilavinimas, darbą užsienyje”, – dėstė S.Gorodeckis.
Eksperto teigimu, mažiausias darbo užmokesčio skirtumas fiksuojamas tarp aukščiausio rango vadovų, dirbančių Lietuvos ir išsivysčiusių Vakarų šalių įmonėse. Vadinamojo „20 Hay” lygio metinis bazinis darbo užmokestis mūsų šalyje siekia 168 000 Lt, neatskaičius gyventojų pajamų mokesčio ir yra viso labo dvigubai mažesnis nei Vokietijoje, Belgijoje, Didžiojoje Britanijoje ar Prancūzijoje.
Beje, dar 2001-aisiais šios kategorijos darbuotojų algos Lietuvoje buvo 3 – 4 kartus mažesnės nei Europoje. S.Gorodeckis prognozavo, kad jei tendencijos nesikeis po dešimtmečio mūsiškių atlyginimai atitiks vakarietiškus standartus.
Tuo tarpu lyginant darbo užmokestį Lietuvoje su egzistuojančiu naujosiose ES šalyse, pasak „Hay Group” atstovybės vadovo, jau dabar skirtumų yra labai nedaug.Vidutinės visų lygių pareigybių algos nuo mokamų Čekijoje, Vengrijoje, Slovakijoje, Latvijoje ar Rumunijoje skiriasi tik vienu kitu procentu.
„Tam tikrus skirtumus lemia tokie dalykai, kaip gyventojų pajamų mokesčio tarifas. Latvijoje jis šiek tiek mažesnis, todėl realios pajamos didesnės. Kita vertus, jų perkamoji galia yra truputį mažesnė. Estijoje darbo užmokesčio augimą iš esmės lemia tie patys veiksniai kaip Lietuvoje bei Latvijoje – infliacija, migracija, nedarbo lygio mažėjimas, per keletą metų susiformavę žmonių lūkesčiai, kad algos privalo didėti. Akivaizdu, kad pigios darbo jėgos laikai jau tapo istorija”, – pastebėjo S.Gorodeckis.
Jo teigimu, specifinis Estijos darbo užmokesčio rinkos bruožas yra tas, kad čia „žirklės” tarp pigiausiai ir brangiausiai apmokamų tos pačios srities specialistų yra sąlyginai didelės. Tačiau vertinant absoliučius atlyginimų dydžius, skirtumai tarp Baltijos valstybių yra neesminiai.
„Tiesa, gana iškalbingas yra faktas, kad Estijoje oficialiai nustatytus minimalius atlyginimus gauna 14 proc. darbuotojų. Lietuvoje šis rodiklis siekia 19 proc., o Latvijoje – net 40 proc. darbo rinkos dalyvių”, – sakė „Hay Group” atstovybės Lietuvoje vadovas.