Nuo spalio 1 d. įsiteisėjus laikinajam įstatymui dėl ginklų, šaudmenų ir sprogmenų savanoriško atidavimo, kiekvienas žmogus, turintis ginklą ar šaudmenis, turi apie tai pranešti policijai.
Per dešimt dienų Klaipėdos VPK Licencijavimo poskyris gavo tris pranešimus apie namuose nelegaliai laikomus medžioklinius šautuvus. Du iš jų buvo mažo kalibro graižtviniai ir vienas lygiavamzdis.
Nešiotis draudžiama
„Klaipėdos” paprašė smulkiau paaiškinti legaliai įsigytų ginklų nešiojimo tvarką. Situaciją pakomentavo Klaipėdos VPK Licencijavimo poskyrio viršininkas Žigintas Narmontas.
Pagrindinė ginklų nešiojimo taisyklė tokia: su savimi nešiotis leidžiama tik legaliai įsigytus kovinius ir dujinius pistoletus. Visus kitus šaunamuosius ginklus galima laikyti tik namuose. Pervežant į kitą vietą, ginklai turi būti laikomi dėkle, išėmus šovinius. Automobilyje jie gabenami bagažinėje arba tokiomis sąlygomis, kad jų negalima būtų panaudoti nedelsiant.
Nešiojant pistoletą, jis turi būti laikomas po drabužiais, dėkle arba rankinėje, nepastebimas aplinkinių.
Ginklų kategorijai, kuriuos draudžiama nešiotis, priskiriami signaliniai, pneumatiniai, bet kokie savadarbiai, šaudantys begarsiais šoviniais ar su lazeriniais taikikliais. Pneumatiniams (vadinamiesiems oriniams) reikės leidimo įsigyti, jei šūvio kinetinė energija didesnė nei 7,5 džaulio. Energijos galia nurodoma techninėse ginklo charakteristikose ar ant ginklo korpuso.
Balionėlius – laisvai
Povandeninei žūklei skirtos priemonės taip pat priskiriamos ginklų kategorijai.
Aerozoliniams įtaisams (dujiniams balionėliams) leidimo įsigyti ir nešiotis nereikia. Mūsų šalyje neprekiaujama balionėliais su nervus paralyžiuojančiomis ar apakinančiomis dujomis. Jei tokių įvežama iš užsienio ir įsigyjama, gresia baudžiamoji atsakomybė.
Taip pat draudžiama nešiotis smogiamojo ir trupinamojo pobūdžio ginklus: kastetus, svaidomąsias žvaigždutes, blakštus.
Prie nešaunamųjų ginklų priskiriami ir draudžiami nešiotis: kardai, kalavijai, durklai, durtuvai, alebardos, koviniai dalgiai, šakės ir ietys, svaidomieji peiliai, kuokos bei vėzdai.
Juos leidžiama demonstruoti tik pasirodymų metu per senovinius turnyrus imituojančias šventes.
Taip pat draudžiama nešiotis ir viešai šaudyti iš lankų bei arbaletų, kurių įtempimo jėga viršija 200 niutonų.
Ginklų kategorijai nepriskiriami dažasvydžiui (peintbolui) skirti ginklai, statybiniai ir vinims kalti pistoletai, įrenginiai humaniškai atimti gyvybę gyvūnams.
Nelabai tarp gyventojų populiarią priemonę – elektros šoką – leidžiama nešiotis, išskyrus veikiančią per atstumą, nes ji neskirta savigynai.
Atsargiai su peiliais
Pastaruoju metu jaunimas pamėgo nešiotis kišenėje peilius. Jais grasinant padaroma vis daugiau nusikaltimų.
Draudžiama nešiotis peilius su automatiškai atsilenkiančia ar iššokančia geležte, ilgesne nei 8,5 cm ar užaštrinta iš abiejų pusių.
Leidžiami tik nedideli lenktiniai peiliukai, kelioniniai daugiafunkciniai peiliai. Draudimai dėl peilio geležtės ilgio ir konstrukcijos netaikomi grybautojams ir darbininkams, naudojantiems peilius kaip darbo įrankius (pvz.: elektrikams, statybininkams).
Siūlo šauti
Ž.Narmontas pasakojo, kad prieš kelerius metus buvo pareikšta iniciatyva, kad vienkemių gyventojams būtų išdalinti nenaudojami ginklai iš Ginklų fondo. Vėliau šios minties atsisakyta, nes žala būtų didesnė nei nauda. Senyvo amžiaus žmonės nesugebėtų efektyviai pasipriešinti užpuolikams ir ginklai taptų lengvu piktavalių žmonių grobiu.
Savigynai skirtas ginklas neturi būti grasinimo ar gąsdinimo priemonė.
„Jei tu šauni ir vienas užpuolikas nukrito, kiti išsigąs ir atsitrauks, – sakė pareigūnas. – Jei ne, tai sukels agresiją ir priešingą reakciją”.