Situacija, kai stabdo policininkas, – ne iš maloniųjų net drausmingiausiam vairuotojui. Kaip dera elgtis tokiu atveju?
Kaip šią situaciją traktuoja Kelių eismo taisyklės?
„62. Uniformuoto policijos pareigūno (reguliuotojo) arba muitinės pareigūno stabdomas transporto priemonės vairuotojas privalo ją sustabdyti. Sustabdęs transporto priemonę, vairuotojas dokumentus policijos arba muitinės pareigūnui privalo paduoti neišlipdamas iš jos. Vairuotojui leidžiama išlipti iš transporto priemonės tik tikrinančiam policijos arba muitinės pareigūnui leidus. Vairuotojui paprašius, tikrinantis pareigūnas privalo parodyti jo įgaliojimus patvirtinantį tarnybinį pažymėjimą arba atitinkamą tarnybinį ženklą”.
Sustoti uniformuotam policininkui
Kaip matome, KET įpareigoja vairuotoją sustabdyti jo vairuojamą transporto priemonę trimis atvejais:
1. kai ją stabdo uniformuotas policijos pareigūnas;
2. kai ją stabdo reguliuotojas;
3. kai ją stabdo muitinės pareigūnas.
Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad KET visiškai nekalbama apie tai, kokios rūšies policijai gali priklausyti transporto priemonę stabdantis policijos pareigūnas. Svarbu tik tai, kad jis būtų uniformuotas. Todėl juokingai skamba kai kurių vairuotojų pasiaiškinimai, kad nestoję dėl to, jog matę, kad stabdo ne kelių policijos pareigūnas. Sustoti būtina, kai stabdo bet koks uniformuotas policijos pareigūnas, o jį nesunku pažinti. Tačiau vairuotojams, pavyzdžiui, gali kilti klausimas, ar būtina sustabdyti transporto priemonę, jeigu stabdo uniformuotas Valstybės sienos apsaugos tarnybos (anksčiau buvo pasienio policija) pareigūnas. Į šį klausimą reikėtų atsakyti teigiamai. Nors iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad sustoti nėra būtina (stabdo ne policininkas), neturėtume pamiršti, jog daugeliu atveju toks pareigūnas bus prilyginamas reguliuotojui.
Reguliuotojas
Panagrinėkime, kas yra reguliuotojas. Pagal KET 36 punktą: „Reguliuotojas – asmuo, įgaliotas reguliuoti eismą ir dėvintis uniformą arba (ir) turintis skiriamąjį ženklą (raištį ant rankovės, reguliuotojo lazdelę, skritulį su raudonu atšvaitu arba ryškiaspalvę vėliavėlę)”. Vadinasi, uniformuotam pasieniečiui, kad jis būtų reguliuotoju, pakanka turėti tik įgaliojimus reguliuoti eismą. Kadangi sienos apsaugos tarnybos pareigūnams yra suteikta teisė tam tikrais atvejais sustabdyti transporto priemones ir patekti į jas, jie yra įgalioti reguliuoti eismą, o vairuotojai šiuos pareigūnus privalo traktuoti kaip reguliuotojus.
Iš reguliuotojo apibrėžimo matome, kad reguliuotojais gali būti ir nebūtinai uniformuoti asmenys. Asmuo (nesvarbu, ar jis uniformuotas, ar ne), turintis raištį ant rankovės, reguliuotojo lazdelę, stabdymo skritulį ar ryškiaspalvę vėliavėlę, vairuotojui turi būti suvokiamas kaip reguliuotojas, kurio signalui būtina paklusti, nes išsiaiškinti, ar jis turi įgaliojimus reguliuoti, praktiškai įmanoma tik sustojus.
Visai neseniai ir gana netikėtai į pareigūnų, kuriems stabdant būtina sustoti, gretas buvo įtraukti muitininkai. Netikėtai todėl, kad uniformuoti muitininkai ir taip galėjo būti laikomi reguliuotojais, o neuniformuotiems muitininkams vis vien niekas nesustos tol, kol jie nebus reguliuotojais.
Likti automobilyje
Išsiaiškinę, kam stabdant privaloma sustoti, turime prisiminti kitą būtiną ir neatidėliotiną veiksmą – įjungti avarinę šviesos signalizaciją, kaip to reikalaujama KET 136 punkte. Tai padaręs vairuotojas privalo toliau sėdėti automobilyje savo vietoje ir laukti, kol prieis policijos ar muitinės pareigūnas. Išlipti iš automobilio savavališkai KET draudžia. Iš automobilio išlipti vairuotojas turi teisę tik paprašęs policininko ar muitininko leisti išlipti ir tik gavęs teigiamą atsakymą.
Ar galima savavališkai išlipti vairuotojui iš sustabdyto automobilio, jei sustabdė reguliuotojas, kuris nėra nei policininkas, nei muitininkas? Teoriškai – taip. Tačiau praktiškai ir eismo saugumo sumetimais visada geriau pasilikti automobilyje.