Naujoji Nacionalinio egzaminų centro vadovė naujovių nežada ir tikisi moksleivių neapvilti
Prieš savaitę Nacionaliniam egzaminų centrui (NEC) pradėjo vadovauti Danutė Šukienė, iki šiol dirbusi Vilniaus „Gabijos” gimnazijos direktore. Ši 20 metų pedagoginio darbo stažą turinti germanistė pakeitė po egzaminų skandalo vasarą atsistatydinusį NEC vadovą Vidmantą Jurgaitį. Su naująja direktore kalbėjomės apie brandos egzaminų tobulinimą.
– Šiųmečiai abiturientai labai nerimavo, kad per brandos egzaminus ištikus nesėkmei nebegalės jų perlaikyti. Atrodo, jie nuogąstavo be reikalo? Toks teigiamas sprendimas buvo vienas pirmųjų Jūsų žingsnių atėjus į NEC vadovės postą?
– Mano žodis nebuvo lemiamas. Prieš pradedant dirbti centre, čia jau formavosi nuostata, kad šiųmetėje egzaminų sesijoje nereikėtų ką nors radikaliai keisti. Pritariu minčiai, kad būtina apsieiti be eksperimentų, juolab nedrausti abiturientams perlaikyti egzaminą, nes priešingu atveju sulauktume neigiamos moksleivių reakcijos. Perlaikymas turi tiek teigiamų, tiek neigiamų pusių. Egzaminas moksleiviui gali nepasisekti dėl įvairių priežasčių, tad galime užkirsti jam kelią toliau mokytis, galbūt net turėti įtakos jo ateities planams. Kita vertus, abiturientai rinkdamiesi egzaminus ne visada realiai įvertina savo galimybes – mano, kad neišlaikius valstybinio jie galės perlaikyti mokyklinį. Nemažai abiturientų valstybinius egzaminus laiko jiems deramai nepasirengę, tad jais neretai nusivilia. Manau, kad tokių mokinių mažės. Bet gyvendami demokratinėje valstybėje pasirinkimo galimybės neturime atimti, pakartotinės sesijos šiemet neatsisakysime.
– Kitais metais tokia nepageidaujama naujovė vis dėlto galima?
– NEC koordinacinė taryba svarsto ne tik šį, bet ir kitus klausimus – pavyzdžiui, ar nereikėtų mažinti egzaminų skaičiaus. Tariamasi su Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti, universitetų profesūros nuomonė mums bus labai svarbi.
– Jums, buvusiai gimnazijos direktorei, abiturientų rūpesčiai turėtų būti gerai žinomi. Ką reikėtų daryti, kad nesikartotų praėjusių metų egzaminų skandalas?
– Man iš tiesų suprantamas moksleivių nerimas rengiantis egzaminams ir juos laikant. Ypač pernai dvyliktokai buvo jais nusivylę, išties tai buvo neeilinė sunki egzaminų sesija. Būtų baisu, jei ši situacija pasikartotų. Švietimo ir mokslo ministerija man pateikė situacijos analizę, dabar ruošiu rengimosi brandos egzaminams tobulinimo planą, kuriame vienas pagrindinių dalykų – užtikrinti užduočių slaptumą. Esame numatę keletą saugiklių, kurie, tikimės, leis kokybiškiau parengti užduotis, jas saugiau pristatyti į mokyklas.
Manau, kad Egzaminų centras turėtų būti atviresnis visuomenei – daugiau būtų bendradarbiaujama, tariamasi su pedagogais, tėvais, Lietuvos mokinių parlamentu. Reikėtų daugiau informuoti apie NEC vykstančius procesus, įvairias permainas. Kalbėjimasis, apvalaus stalo diskusijos visada daro didesnę įtaką nei vien instrukcijų pasiskaitymas. Tad aš linkusi kalbėtis, išklausyti tiek pedagogų, tiek tėvų bei moksleivių nuomonę.
– Abiturientus labai išvargina ilgas valstybinių egzaminų rezultatų laukimas. Ar nemanote, kad šį procesą reikėtų spartinti?
– Išties, kai užduotys tikrinamos tris ar daugiau savaičių, įtampa neišvengiama, išvargsta ne tik mokiniai, bet ir tėvai. Šią problemą svarstėme kartu su praktikais bei teoretikais, aiškinomės, ar būtų galima ką nors keisti. Tačiau galimybių tai daryti nėra, šiemet mokykloms teks tenkintis tokiais pačiais egzaminų grafikais. Užduočių tikrinimo paspartinti, matyt, irgi neįstengsime. Dabar rengiama naujoji egzaminų tvarkos redakcija, kurioje bus tik procedūrinių, bet ne esminių pakeitimų. Atsižvelgiame į savivaldybių atsiųstus pageidavimus bei pasiūlymus, kurie vienaip ar kitaip atsispindės minėtoje tvarkoje.
– Ar po egzaminų skandalo NEC komanda pasikeitė?
– Keletas darbuotojų išėjo tuoj po egzaminų sesijos, tai, manau, susiję su egzaminų nesėkmėmis. Didžioji dauguma žmonių liko.Tikiuosi, kad kartu su dabartine komanda pavyks susitelkti atsakingam bei sąžiningam darbui, praėjusių metų klaidos nepasikartos.
– Kalbama ir apie tai, kad egzaminus turėtų laikyti ne tik dešimtokai ir dvyliktokai, bet ir ketvirtokai, aštuntokai. Ar pritartumėte tokiai nuostatai?
– Kol kas viskas – svarstymo stadijoje. Kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Vokietijoje, toks žinių patikrinimas žemesniųjų klasių mokiniams – įprastas dalykas. Pas mus dėl šios nuostatos nesutariama, nors pati idėja nėra bloga. Reikėtų pasverti visus „už” ir „prieš”. Žinoti, kokiam pasirengimo lygyje esame, kaip mokomi mūsų mokiniai įvairiose klasėse, manau, nėra blogai. Bendradarbiaudami su mokslininkais turėtume rasti bendrą interesų tašką ir priimti galutinį sprendimą.