Medicinos mokslas nestovi vietoje. Tai yra normalu, nes nuolat ieškoma naujų gydymo metodų, kuriami nauji vaistai, atsinaujina senos ligos ir atsiranda naujų, negirdėtų.
Tačiau ar normalu, kad medicinos reforma, pradėta prieš penkiolika metų, tebetrypčioja vietoje, o jos idėjos ne džiugina, bet liūdina ir ligonius, ir medikus. Apie tai kalbamės su Kauno Dainavos poliklinikos direktoriumi Giedriumi Andziukevičiumi.
– Paskelbtas naujas gydymo įstaigų restruktūrizacijos etapas, pagal kurį daugiau kaip pusė pirminės sveikatos priežiūros gydymo įstaigų turėtų tapti privačios. Kaip šį reiškinį vertinate Jūs, valstybinės poliklinikos vadovas?
– Iš esmės pritardami pačiai restruktūrizacijos idėjai, kad pirminę sveikatos priežiūrą reikia reformuoti šeimos medicinos pagrindu ir jos ateitį sieti su privačia veikla, o hospitalinį sektorių Lietuvoje būtina restruktūrizuoti jį optimizuojant, pasisakau prieš nemažai antrajame sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimo etape išdėstytų nuostatų.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 metų birželio 29 dienos nutarimo Nr. 647 „Dėl antrojo sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimo etapo strategijos patvirtinimo” 17.1 punkte nurodyta „plėtojant ir artinant prie gyventojų pirminę sveikatos priežiūrą, siekti, kad iki 2008 metų pabaigos ne mažiau kaip 60 procentų pirminės sveikatos priežiūros paslaugų teiktų privačiai dirbantys šeimos gydytojai, sudarantys su teritorinėmis ligonių kasomis teikiamų paslaugų apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis sutartis”.
Visiškai pritariame ir remiame nuostatą, kad strategiškai pirminę asmens sveikatos priežiūrą privatizuoti yra būtina, tačiau siūlome šį procesą atlikti laipsniškai. Pirminės sveikatos priežiūros privatizavimą reikia pradėti ne nuo centro, o nuo periferijos, nuo kaimiškų Lietuvos vietovių, nuo kaimo ambulatorijų, medicinos punktų, mažų miestelių poliklinikų. Po to pereiti prie rajono poliklinikų, mažesnių miestų poliklinikų, stambesnių miestų poliklinikų. Ir šitaip sukūrus teisingą metodiką, ją pritaikyti privatizuojant didelių miestų stambiąsias poliklinikas.
Šiuo metu problematiškiausias ir daugiausiai klausimų keliantis yra didžiųjų miestų poliklinikų privatizavimo klausimas. Kaune yra penkios stambios poliklinikos, kurios šiuo metu teikia pirminės asmens sveikatos priežiūros paslaugas 60 procentų kauniečių. Likusiems 40 procentų Kauno miesto gyventojų šias paslaugas jau daugiau kaip penkeri metai teikia privačiai dirbantys šeimos gydytojai.
Manau, kad tokia situacija yra visiškai tenkinanti tiek gyventojus, tiek atitinka ir antrojo restruktūrizacijos etapo keliamus uždavinius.
– Tai, Jūsų nuomone, nieko nereikia daryti?
– Dirbtinis likusių stambiųjų poliklinikų privatizavimas jas akcionuojant, perduodant nepriklausomiems kontraktoriams ar koncesijos būdu (tuo labiau kad nė vienas iš šių kelių nėra iki galo diskutuotas ir metodologiškai aiškus), neabejotinai būtų labai blogas ir neapgalvotas žingsnis, kuris pakenktų viešajam interesui ir pablogintų Kauno miesto gyventojų pirminės asmens sveikatos priežiūros prieinamumą ir kokybę.
Antra nuostata, kuriai mes, Kauno miesto poliklinikų vadovai, nepritariame, susijusi su antrinio lygio specialistų ir konsultacinių – diagnostinių centrų likimu didžiosiose miestų poliklinikose.
– Apie tai, kad pirminės sveikatos priežiūros įstaigose nereikia specialistų, kalbama jau seniai, tačiau ligoniams tai patogu. Kaip tikitės išsaugoti šią seną tvarką?
– Antrajame restruktūrizavimo etape numatyta plačiai paplitusias ligas gydyti arčiau gyventojų esančiose sveikatos priežiūros įstaigose, o naujausias technologijas koncentruoti universitetinėse ir kitose ligoninėse, kuriose pacientų daugiausia, ir tobulinti stacionarinių sveikatos priežiūros paslaugų struktūrą.
Vystant minėtus modelius ambulatorinėje grandyje planuojama stiprinti konsultacinių poliklinikų infrastruktūrą ir skubios pagalbos skyrius, plėtoti ambulatorinės reabilitacijos, dienos stacionaro ir dienos chirurgijos paslaugas.
– Argi tai nėra gerai?
– Visoje antrojo sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimo etapo strategijoje nėra numatyta antrinio lygio specialistų, konsultacinių-diagnostinių centrų, iš jų ir ambulatorinės reabilitacijos veikla, didžiosiose miestų poliklinikose esamos situacijos analizė bei perspektyvos 2006-2008 metams.
Patvirtintoje strategijoje yra numatytos tik konsultacinės poliklinikos su antrinio ir tretinio lygio specialistais prie ligoninių. Iš dalies taip yra rajoninėse ligoninėse, kur antrinio lygio specialistai yra atskirti nuo pirminio lygio poliklinikų ir prijungti prie ligoninių konsultacinių poliklinikų.
Tokios konsultacinės poliklinikos veikia ir prie Kauno ligoninių. Tačiau šiuo metu esamas didelis konsultacijų srautas ir šeimos gydytojų realus nesugebėjimas spręsti daugiau kaip 85 procentų visų medicininių problemų reikalauja kitokio problemos sprendimo būdo, negu nurodo patvirtinta antrojo sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimo etapo strategija. Būtina stiprinti ir tęsti diagnostinių konsultacinių centrų ir antrinio lygio specialistų veiklą didžiosiose miesto poliklinikose.
Šie išdėstyti teiginiai buvo suformuluoti dar šių metų sausio mėnesį rengiant Antrojo sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizacijos etapo strategiją. Jiems pritarė visų Lietuvos stambiausių poliklinikų direktoriai. Atitinkamas kreipimasis buvo išsiųstas šalies Ministrui Pirmininkui, sveikatos apsaugos ministrui, Prezidentūrai. Šioms nuostatoms buvo pritarta Kauno miesto Tarybos sprendimu Nr. 23.
Deja, į visa tai nebuvo atsižvelgta LR Vyriausybės 2006-06-29 29 nutarime Nr. 647 „Dėl antrojo sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizavimo etapo strategijos patvirtinimo”.
– Jūs – ne prieš reformą, bet už protingą reformą?
– Būtent. Jei dabar pagal sveikatos apsaugos ministro įsakymą Nr. 583, išleistą rugsėjo 27 dieną, visi ligoniai, reorganizavus polikliniką, automatiškai pereina naujosios gydymo įstaigos žinion, tai apie kokią reformą ir kam tarnaujančią mes kalbame? Koncesininkams reikia atiduoti bankrutuojančias ar paprasčiausiai nesugebančias normaliai veikti gydymo įstaigas, bet netrukdyti toms, kurios reikalingos ligoniams ir tenkina jų poreikius.